Įmonių teisė Lietuvoje
Lietuvoje įmonių teisės aktų sistemą sudaro įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Poįstatyminiai teisės aktai yra Vyriausybės nutarimai ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymai.
Įmonių teisės pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose, tai yra Įmonių įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme bei Įmonių rejestro įstatyme. Dauguma Europos Bendrijų įmonių teisės direktyvų nuostatų atsispindi šiuose įstatymuose.
Įmonių įstatymas Nr. I-196 (1990 m. gegužės 8 d.) išvardija ir apibrėžia įmonių teisines formas bei įmonių steigimo, veiklos ir likvidavimo pagrindinius principus, įmonių (įskaitant užsienio įmones) filialų ir atstovybių steigimo, veiklos ir veiklos nutraukimo taisykles.
Akcinių bendrovių įstatymas
Akcinių bendrovių įstatymas Nr. Nr. VIII-1835 (2000m. liepos 13 d.) nustato akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų teisių ir kreditorių interesų apsaugos priemones, minimalaus įstatinio kapitalo dydžius, kapitalo palaikymo, didinimo bei mažinimo taisykles, bendrovių steigimo, jungimosi, skaidymosi, likvidavimo procedūrų pagrindus, valdymo organus ir jų kompetenciją, galimybę vienam asmeniui steigti bendrovę ir pan. Šio įstatymo nuostatos atitinka Europos Bendrijos įmonių teisės reikalavimus.
Įmonių rejestro įstatymo Nr. I-440 (1990 m. liepos 31 d.) pagrindu Lietuvoje įsteigtas ir veikia Lietuvos Respublikos įmonių rejestras, per kurį užtikrinama fizinių ir juridinių asmenų teisė gauti duomenų išrašus ir bei dokumentų kopijas iš įmonių rejestro. Įmonių rejestro įstatymas taip pat nustato įmonių rejestro tvarkytojus ir vyriausiąjį tvarkytoją, įmonių registravimo duomenis ir dokumentus, jų viešumą, atsisakymo registruoti įmonę pagrindus ir pan.
Vyriausybės nutarimai nustato įmonių rejestro tvarkymo procedūrinius reikalavimus, valstybės rinkliavos už įmonių registravimą bei už įmonių rejestre esančių duomenų ir dokumentų naudojimą dydžius.
Už įmonių teisę atsakinga Ūkio ministerija
Su įmonių teise glaudžiai susiję apskaitos ir audito klausimai, kurie priskirti Finansų ministerijos kompetencijai.
Šiuo metu galiojantis Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 (2001 m. lapkričio 6 d.) nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, kitų ūkio subjektų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.
Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas Nr. IX-576 (2001m. lapkričio 6 d.) reglamentuoja konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymą, tvirtinimą, skelbimą, audito atlikimą, nustato reikalavimus įmonėms, kurios privalo rengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
Audito įstatyme Nr. VIII-1227 (1999 m. birželio 15 d.) nustatyti reikalavimai asmenims, kurie turi teisę atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą, reikalavimai audito įmonėms, taip pat užsienio auditorių pripažinimo tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 649 Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo, patvirtinta Lietuvos Respublikos derybinė pozicija Įmonių teisė.
Lietuvosvalstybe.com
Cituojant ar platinant lietuvosvalstybe.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.