Tarptautinė Frankfurto knygų mugė
Tarptautinė Frankfurto knygų mugė seniausia, didžiausia ir labiausiai prestižinė knygų mugė pasaulyje. Ji rengiama kasmet nuo 1949 m. Šiemetė, vyksianti spalio 9-14 d. bus 54-oji. Pernai mugėje eksponuota per 400 000 knygų, kurias pristatė 30 000 leidėjų iš 105 šalių. 2002-ieji mūsų kultūrai tapo kelio į tarptautinę Frankfurto knygų mugę metais. Šiemet Lietuva pakviesta būti šios mugės šalimi viešnia. 2002 m. spalio 9-14 d. vyksianti 54-oji Frankfurto knygų mugė seniausia ir turinti didžiausią prestižą pasaulyje. Dalyvavimas joje viešnios statusu, tai stambiausias Lietuvos – Vokietijos kultūrinis projektas po Nepriklausomybės atkūrimo.
KAIP LIETUVA DALYVAUS?
54-ojoje Frankfurto knygų mugėje Lietuva rengs pagrindinę ekspoziciją. Joje bus siekiama ne vien atskleisti lietuvių literatūros įvairovę, parodyti mūsų šalyje leidžiamas knygas bei nušviesti leidybos istoriją, bet ir Vakarų Europos visuomenei pristatyti Lietuvą valstybę, kuri, perėjusi sudėtingą istorijos kelią, transformavosi į modernią, demokratišką, besivystančios ekonomikos šalį.
Pagal Lietuvos prisistatymo Frankfurto knygų mugėje koncepciją pagrindine ekspozicijos ašimi taps atsirandanti nauja šalies tapatybė, besiformuojanti senųjų Europos tradicijų pagrindu, šios tapatybės atspindys kultūroje, mene, literatūroje, visuomenės gyvenimo įvykiuose. Lietuva nuolat pabrėš savo ateitį matanti tik Europos kultūrinio, dvasinio, ekonominio gyvenimo kontekste.
Rengiantis dalyvauti 2002 m. Frankfurto knygų mugėje įgyvendinama valstybės remiama knygų užsienio kalbomis leidybos programa, užsienio leidykloms siūlomas mūsų autorių, reprezentuojančių Lietuvos literatūrą ir kultūrą, veikalų sąrašas. Mugėje dalyvausiančios leidyklos pristatys įdomiausius savo leidinius, informaciniai bukletai supažindins su Lietuvos valstybės, literatūros istorija, leidybos padėtimi, dabarties literatūros situacija. Renginių programa žada susitikimus su 20 žinomų Lietuvos rašytojų, diskusijas istorijos, kultūros ir politikos temomis, Oskaro Koršunovo spektaklius, džiazo koncertą, fotografijos parodą.
AR TURIME KĄ PARODYTI?
Tarptautinė Frankfurto knygų mugė yra plačiašakis kultūrinis ir visuomeninis renginys, tačiau jo centre literatūra, leidyba, tradicinė ir elektroninė knyga. Ar pavyks sudominti europiečius lietuvių literatūros klasika ir dabartiniais autoriais, suintensyvinti lietuviškų veikalų vertimus į užsienio kalbas?
Tarptautinę konjunktūrą gerai žinantis vertėjas ir literatūros kritikas Laimantas Jonušys teigia, kad dabartinė padėtis vilčių neteikia, mugės viešnia dar niekada nebuvo tokia maža šalis ir, svarbiausia, šalis, kurios knygų tiek mažai išversta į vokiečių ir kitas Vakarų kalbas.
Lietuvos bičiulis, aktyviai talkinantis rengiantis šiemetei Frankfurto knygų mugei, vokiečių rašytojas ir leidyklos Carl Hanser vadovas Michaelis Krügeris tvirtina: jei atvyksite ir pareikšite, kad turite penkis romanistus, šimtą poetų, liaudies muzikos atsakys, na, ir puiku, turėkitės! Bet jei pareikšite, kad turite šį tą pasakyti apie 45 Vilniaus bažnyčias, kad viena jų (Švč. Jėzaus Širdies) ligi šiol tebėra kalėjimas…
Siūlydami skirtingas Albrechto Lemppo, Vytauto Kubiliaus, Manfredo Žvirgždo nuomones apie būsimą Lietuvos dalyvavimą šalies viešnios statusu Frankfurto knygų mugėje ir lietuvių literatūros sklaidos galimybes, kviečiame į diskusiją įsitraukti visus šių puslapių lankytojus.
KAIP LIETUVA ANKSČIAU DALYVAVO FKM
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos leidėjai pradėjo lankytis tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje kaip privatūs svečiai. Nuo 1993 m. Lietuva kasmet rengė mugėje nacionalinį stendą, kuriame su savo produkcija supažindindavo keliasdešimt leidyklų.
KĄ REIŠKIA VIEŠNIOS STATUSAS FKM
Kiekvienais metais pagrindiniu mugės akcentu tampa vadinamoji šalis viešnia, plačiai pristatanti savo kultūrinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo bei leidybos srities panoramą. 2001 m. prisistatė Graikija, 2003 m. šalimi viešnia pakviesta Rusija. Lietuvos dalyvavimas 54-oje Frankfurto knygų mugėje šalies viešnios teisėmis, tai unikali galimybė supažindinti Vokietijos ir sykiu tarptautinę auditoriją su mūsų šalies gyvenimu bei kultūra, tolesnio vystymosi kryptimis bei tendencijomis, įtvirtinti modernios, europietiškos demokratijos