Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencija

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencija

LR Užsienio reikalų ministro Algirdo SAUDARGO pareiškimas

Kontekstas

• Šiandien pradedamos derybos yra išskirtinis Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių įvykis. ES valstybės ir Lietuva yra abipusiai suinteresuotos tolimesne Europos integracijos raida. Lietuvą ir Europą sieja bendros vertybės, bendra istorija, bendras gerovės, stabilumo ir saugumo siekis savo piliečiams. Lietuvos narystė ES yra logiška šių siekių išraiška.
• Europa ir Lietuva taip pat susiduria su bendrais iššūkiais: globalizacijos tendencijomis, informacijos technologijų plėtra, gamtos apsauga, socialinės bei ekonominės sanglaudos puoselėjimu, piliečių saugumu, nacionalinio identiteto bei individo laisvių išsaugojimu. Europos integracija šiems iššūkiams yra tinkamas atsakas.

• Narystė Europos Sąjungoje yra esminė Lietuvos ekonomikos bei visuomenės modernizacijos, jos pilnaverčio dalyvavimo tarptautiniame gyvenime prielaida. Be to, Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, siekia prisidėti prie Europos ekonominės, politinės ir socialinės pažangos, kultūrinės įvairovės puoselėjimo bei europietiškų vertybių plėtotės.
• Europos integracijos veiksniai vis labiau įtakoja Lietuvos ūkio ir visuomenės gyvenimą. Pasirengimas narystei ES yra esminis Lietuvos vidaus reformų programos komponentas. Siekiama, kad ekonominė, socialinė bei administracinė transformacija vyktų tolygiai.
• Lietuva suvokia, kad sėkminga narystė Sąjungoje yra įmanoma tik užtikrinant ir išlaikant ES šalių ir Lietuvos žmonių palankumą. Todėl suprantama, kad siekiama derinti ir atsižvelgti į įvairių grupių interesus tiek Lietuvoje, tiek ES.
• Lietuvoje dėl narystės Europos Sąjungoje esama visuotinio konsensuso: nuo 1991 m. šis tikslas buvo numatytas Lietuvos vyriausybių programose, to siekia Respublikos Prezidentas, tam pritaria Lietuvos pagrindinės politinės partijos.

Lietuva ir Europos Sąjunga

1991 rugpjūčio 27 d. Europos Bendrijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, 1992 gegužės 11 d. buvo pasirašyta Sutartis dėl ekonominio, komercinio ir prekybinio bendradarbiavimo, 1994 liepos 18 d. – Laisvos prekybos sutartis, vėliau tapusi Europos Sutarties dalimi padėjo Lietuvos ir Europos Bendrijų bendradarbiavimo teisinius pagrindus. 1995 m. birželio 12 d. Europos Sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvos dalyvavimui pasirengimo stojimui į ES strategijoje. Sutartimi įkurtos bendros institucijos sėkmingai veikia, prižiūrint Sutarties vykdymą, plėtojant Lietuvos ir ES bendradarbiavimą.

Kopenhagos ES Viršūnių susitikime 1993 m. birželio 21-22 d.d. pripažino galimybę Vidurio ir Rytų Europos šalimis tapti Sąjungos narėmis ir numatė svarbiausius kriterijus. Eseno (1994), Madrido (1995), Liuksemburgo (1997) ir kiti ES Viršūnių susitikimai plėtojo, tikslino ir konkretino Europos Sąjungos plėtros strategiją.

1998 m. kovo 30 d. pradėtas Stojimo Procesas, sukuriant institucinį mechanizmą reikalingą naujų šalių stojimui, į kurį įeina Stojimo Partnerystė, Nacionalinė Acquis Priėmimo Programa, teisės peržiūros procesas.

1997 m. Komisijos Nuomonė (Avis) dėl Lietuvos paraiškos narystei ES bei 1998 m. ir 1999 m. Komisijos Reguliarūs Pranešimai pripažino nuoseklią Lietuvos pažangą vykdant Kopenhagos kriterijų reikalavimus. Helsinkio ES Viršūnių taryba nusprendė pradėti derybas dėl narystės su Lietuva 2000 vasario mėn.

Pastarųjų metų Lietuvos pastangų pripažinimas yra padrąsinantis ir mobilizuojantis. Lietuvoje nepriekaištingai laikomasi demokratijos praktikos, toliau stiprėja rinkos ekonomikos veikimas bei gebėjimas atlaikyti ES konkurencijos jėgų spaudimą; nuosekliai perimama ES teisė, taip pat didėja administraciniai pajėgumai ją vykdyti.

Savo ruožtu, Lietuva ir toliau nuosekliai planuoja integracijos veiksmus. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (NAPP) yra pagrindinis integracijos valdymo dokumentas, jungiantis Vyriausybės programos, Stojimo partnerystės prioritetus, Komisijos rekomendacijas į vientisą integracijos tikslų, prioritetų ir priemonių rinkinį.

Lietuva vertina toliau teikiamą ES pasiruošimo narystei paramą. PHARE programa daro akivaizdžią įtaką Lietuvoje vykdomoms reformoms. Nuo 2000 metų didėjančios apimtys ir formų įvairovė dar labiau sustiprins Lietuvos pasiruošimo narystei pastangas. SAPARD bei ISPA programos yra ilgalaikės struktūrinės priemonės, prisidėsiančios prie Lietuvos žemės ūkio, gamtos apsaugos bei transporto tinklų modernizacijos.

Derybų principai

Stojimo derybų tikslas yra Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Lietuva pritaria šios Sąjungos tikslams ir principams, suformuluotiems Steigiamosiose Sutartyse.

Lietuva derėsis dėl narystės ES suvokdama, kad turi pilnai pritarti, priimti ir įgyvendinti ES acquis communautaire tokį, koks jis bus įstojimo metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad perimant ES teises ir įsipareigojimus atskirose srityse gali prireikti techninių adaptacijų, pereinamųjų laikotarpių, išlygų ar išimčių.

Analitinės acquis peržiūros eiga leidžia manyti, kad derybas bus įmanoma baigti 2002 metais. 2004 sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuva turi būti pasiruošusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus. Lietuva stengiasi perimti ir įgyvendinti kiek galimai daugiau Europos teisės normų iki įstojimo.

Lietuva sveikina Helsinkyje priimtą sprendimą pradėti derybas su visomis šalimis kandidatėmis, užtikrinant lygias galimybes ir remiantis individualiais nuopelnais.

Lietuva taip pat sveikina sprendimą pradėti stojimo derybas su Latvija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija ir Malta, ir patvirtinti Turkijos šalies kandidatės statusą.

Lietuva tikisi, kad 2000 m. Tarpvyriausybinės konferencijos metu priimti sprendimai dėl ES institucinės reformos užtikrins sėkmingą ES plėtrą.

Lietuva mano, kad ES institucijos turi būti reformuotos tam, kad veiktų efektyviai, pagrįstos demokratijos, skaidrumo ir subsidiarumo principais. Visos ES valstybės turi būti lygiateisės ir tinkamai atstovaujamos. Lietuva sieks, kad lietuvių kalba būtų viena iš oficialių ES kalbų.

Europos Sąjungos ramsčiai

Europos Sąjungos ekonominis pagrindas yra vidaus rinka, pagrįsta laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimu. Nors pastaruoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika buvo iš esmės transformuota ir reorientuota, tiktai visiškas Lietuvos dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje gali suteikti bei užtikrinti galimybę ilgalaikiam Lietuvos ekonominiam augimui ir konkurencingumui. Kita vertus, socialinės ir ekonominės sanglaudos plėtra yra viena iš kertinių tiek Lietuvos, tiek ES ekonomikos vystymosi prielaidų.

Lietuva, siekdama atitikti Ekonominės ir pinigų sąjungos keliamus reikalavimus, toliau skatins struktūrinių priemonių įgyvendinimą, ekonominį augimą bei imsis tolimesnių žingsnių Lietuvos pinigų politikos priartinimui prie ES pinigų politikos.

Lietuvos užsienio ir saugumo politika orientuota į narystę ES ir NATO bei bendradarbiavimu pagrįstus santykius su kaimyninėmis šalimis. Lietuva aktyviai dalyvauja daugiašaliame politiniame dialoge bei pasisako už tolimesnį ES karinių ir nekarinio pobūdžio krizių valdymo gebėjimų stiprinimą, prisidedantį prie stiprėjančios Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos. Lietuva yra pasirengusi įnešti konkretų indėlį į būsimas, ES vadovaujamas, krizių valdymo operacijas.

Lietuvos narystė ES turės teigiamos įtakos ir regioniniam stabilumui. Lietuvos jungimasis į ES yra ir bus naudingas ir jos kaimynams. Lietuvai svarbus regioninis bendradarbiavimas, ypač – Baltijos jūros valstybių, taip pat – su Latvija ir Estija bei partnerystė su Lenkija. Kartu su kitomis ES šalimis narėmis Lietuva sieks aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos vaidmens didinimo Šiaurės ir Rytų Europoje, o ypač santykiuose su Rusija, Ukraina bei Baltarusija. Ypatingą vietą Lietuvos ir Rusijos santykiuose užima bendradarbiavimas su RF Kaliningrado sritimi.

Lietuvai priimtini Amsterdamo sutartimi įvesti pakeitimai teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Lietuva, būdama valstybe, kuriai teks kontroliuoti išorinę ES sieną, grindžia savo sienos kontrolės sistemą ir vizų politiką Šengeno konvencijų standartais, siekdama atitikti ne tik principinius reikalavimus, bet ir diegdama moderniausią įrangą bei ruošdama kvalifikuotus pareigūnus.

Ypatingą dėmesį Lietuva skiria ir skirs švietimo, mokslo ir socialiniams reikalams – lanksčios, prieinamos, išprususį pilietį ugdančios švietimo sistemos tolimesniam kūrimui ir tobulinimui, galimybių mokytis visą gyvenimą užtikrinimui, mokslinio tiriamojo darbo ir technologijų plėtrai, gyventojų užimtumui, darbo sąlygų gerinimui, kvalifikacijos kėlimui bei darbuotojų perkvalifikavimui.

Sektoriniai klausimai

Atkreiptinas dėmesys į kelias svarbias Lietuvai ES narystės įpareigojimų ir, atitinkamai, derybų sritis. Tikimės, kad derybų metu šiose srityse bus rasti bendri abiem pusėm naudingi sprendimai.

Energetika

1999 m. Lietuva priėmė naują Energetikos strategiją, kurią sudaro įstatymų bazės tobulinimo ir šio sektoriaus reorganizavimo planai. Energetikos strategijos įgyvendinimui Lietuvai bus reikalinga esminė finansinė ir techninė parama. Energetikos strategijos įgyvendinimui Vyriausybė ruošią išsamų Veiksmų planą. Be to, reikės plėtoti tarptautinius tinklus, kad tarpusavyje sujungti Lietuvos ir kitų Vakarų ir Vidurio Europos valstybių elektros energijos sistemas.

Lietuva skiria išskirtinį dėmesį aukštam branduolinės saugos lygiui užtikrinti Ignalinos AE. Branduolinės saugos priemonės derinamos su Euratomo sutarties ir Branduolinės saugos konvencijos reikalavimais.

Žemės ūkis

Lietuva siekia modernizuoti žemės ūkio produktų gamybos sektorių ir kaimo plėtros politiką, keldama šio sektoriaus standartus ir konkurencingumą. Artimiausiu metu bus užtikrinta funkcionuojanti žemės rinka. Šio sektoriaus modernizacija reikalauja ilgalaikių priemonių ir investicijų.

Lietuvos pastangos gerinant higienos ir kokybės normas buvo sėkmingos, jų dėka padidėjo įmonių, galinčių eksportuoti savo produkciją į ES. Pertvarkomos teisinės ir institucinės fitosanitarijos bei veterinarijos sistemos, ypatingą dėmesį skiriant pasienio kontrolės postų modernizavimui.

Lietuva tikisi, kad įstojus į ES, pirminės grandies žemės ūkio produkcijos gamintojams bus taikomos savo forma ir dydžiu tapačios tiesioginės išmokos bei kitos struktūrinės paramos priemonės, kaip ir visoms kitoms šalims narėms.

Žuvininkystė

Svarbiausios žuvininkystės plėtros kryptys yra tausojančiai naudoti žuvų išteklius, geriau įsisavinti Baltijos jūros žvejybos kvotas, modernizuoti žvejybos laivus, sukurti jų aptarnavimo infrastruktūrą uostuose, rekonstruoti žuvų perdirbimo ir akvakultūros įmones.

Regioninė politika

Lietuva parengė ir priėmė programą, numatančią regioninės plėtros politikos prioritetus bei įgyvendinimo priemones. ES regioninė politika bus svarbiu socialinės-ekonominės sanglaudos veiksniu. Lietuva ES struktūrinių programų kofinansavimą didžia dalimi vykdys iš valstybės biudžeto. Valstybės investicijos planuojamos per Valstybės investicijų programą. Lietuva stiprins institucinę sąrangą, reikalingą ES struktūrinės politikos įgyvendinimui, ir tobulins tarpžinybinius koordinavimo gebėjimus tarp centrinių bei regioninių institucijų.

Aplinkos apsauga

Gerai suvokdama aplinkos apsaugos acquis apimtis bei administracinius ir finansinius jos įgyvendinimo poreikius, Lietuva toliau intensyviai dirba, ypač ES acquis perkėlimo į nacionalinę teisę srityje. Jau yra patvirtinta aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su ES reikalavimais strategija, kuri apibrėžia kiekvieno aplinkos apsaugos sektoriaus teisės aktų derinimo prioritetus, nurodo pagrindines įgyvendinimo priemones, atlikimo terminus ir pateikia atitinkamus kaštų įvertinimus bei nurodo būtinybę stiprinti institucinę infrastruktūrą. Administracinės struktūros yra pertvarkomos ir stiprinamos. Aplinkos apsaugos acquis įgyvendinimas reikalauja daug lėšų, ypač vandens apsaugos, atliekų tvarkymo ir integruotos teršalų prevencijos kontrolės srityse.

Transportas

Lietuva turi plačiai išvystytą transporto infrastruktūrą, ypač automobilių kelių. Klaipėdos uostas – vienas iš nedaugelio neužšąlančių šio regiono uostų – yra svarbi tranzito perkėla. Lietuva daug investavo į šiaurės-pietų krypties (I koridorius, Via Baltica) ir rytų-vakarų krypties (IX koridorius) šalies transporto infrastruktūros modernizaciją. Lietuva nustatė prioritetinius projektus, atsižvelgdama į Transporto infrastruktūros poreikių vertinimą (TINA) ir ISPA investicijas. Bendru Lietuvos ir ES tikslu turėtų būti efektyviai funkcionuojančių transporto paslaugų tarptautiniuose koridoriuose (įskaitant ir sienų su Rusija ir Baltarusija) užtikrinimas tarp Rytų ir Vakarų.