Lietuvos projektas TAURUS 4
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu sklando rimtos, bet kol kas nevisiškai patvirtintos versijos apie tai, kad dėl intelektinės nuosavybės pretenzijų ar komercinių ginčų įtakos vietinės iniciatyvos gali patirti politinį ir ekonominį spaudimą. Konkrečiai – TAURUS 4-1 projektas, sukurtas Panevėžyje veikiančios „Aurida Engineering Company“, jau sulaukė tarptautinio dėmesio ir aštrių diskusijų apie technologinį panašumą bei IP klausimus, o tai savaime yra rizika nacionaliniam projektui.
Kartu viešoje diskusijoje pasigirsta ir dar griežtesnių teiginių: kai kurie šaltiniai tvirtina, kad pretenzijas dėl intelektinės nuosavybės kelia įmonės ar interesų grupės, susijusios su Pietų Afrika – šalimi, priklausančia BRICS blokui. Tokios aplinkybės kelia klausimų, ar tarptautiniai ginčai gali būti panaudoti geopolitiniam spaudimui ar lobizmui, kuris Lietuvai nėra draugiškas. Reikia pabrėžti: tai viešojoje erdvėje keliami teiginiai, kuriuos būtina kruopščiai tikrinti, nes Pietų Afrikos įmonės (pvz., Paramount Group) nuolat neigia bet kokius ryšius su agresorėmis šalimis ir kai kuriais atvejais yra laimėjusios teisminius skundus dėl melagingų kaltinimų.
Turėtų būti rimtas signalas Lietuvos valdžiai
Vis dėlto pats faktas, kad tokie teiginiai sklinda – ir kad egzistuoja bent keli vieši ginčai bei teisiniai procesai tarp tarptautinių gynybos pramonės veikėjų – turėtų būti rimtas signalas Lietuvos valdžiai. Ne laikas naudoti „optinius“ pavadinimus gynybos biudžete. Reikia nepriklausomų patikrų, aiškių audito procedūrų ir politinės valios, kad vietiniai gamintojai nebūtų palikti pažeidžiamumo zonoje dėl geopolitinių ar lobistinių intrigų.
Valstybei būtina viešai paaiškinti, ar buvo kokių nors advokatavimo ar tarpininkavimo veiksmų, galinčių palankiai nuteikti užsienio interesus Lietuvos sąskaita. Nes jei mūsų gynybos pramonė, tokia kaip „Aurida Engineering Company“, kuria produktus, galinčius padaryti proveržį, o tuo pat metu valstybės institucijos pasiduoda priešiškų šalių naratyvams ar manipuliacijoms, – tai tampa ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo problema.
Kitų 2026 metų biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 % BVP
Premjerė pranešė, kad kitų metų biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 % BVP (apie 4,79 mlrd. eurų), o dalis lėšų bus skirta karinei infrastruktūrai ir su gynyba susijusiems projektams.
Tačiau kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras atkreipė dėmesį, kad toks pinigų „lipdymas“ – kai dalis lėšų paskirstoma per kitas ministerijas – gali sukurti tik gražų statistinį vaizdą, bet ne realų saugumą. „Su trinkelėmis nekariausim“, – sakė jis, kritikuodamas planus dalį „gynybos“ pinigų skirti vietos infrastruktūrai.
Tai nėra vien retorika. Valstybės vadovai dar sausį sutarė, kad 2026–2030 m. gynybai turi būti skiriama 5–6 % BVP, tačiau realiai svarbu ne procentas, o paskirstymas – kiek nueina į oro gynybą, dronus, radarus ir šaudmenis.
Kritika dėl „gynybos makiažo“
Kritika dėl „gynybos makiažo“ kyla ir dėl valdymo bei priežiūros stokos. Nacionalinio stadiono istorija tapo simboliu, kaip valstybėje pinigai gali „degti“ metų metais, o rezultato nėra. Jei panašus scenarijus kartosis ir gynybos biudžete – turėsime ne stiprią kariuomenę, o gražiai išgrįstą iliuziją.
Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai apie užsienio įtakos mechanizmus, viešųjų ryšių kampanijas ir informacinius veiksmus, galinčius diskredituoti vietines iniciatyvas gynybos srityje. Tokie klausimai turi būti sprendžiami skaidriai, viešai ir atsakingai, nes kitaip informacinis karas gali būti pralaimėtas dar neįsijungus radarams.
Kas toliau?
Aiškiai etikuoti (earmark) gynybos asignavimus – atskirti, kas skirta karinei įrangai, o kas civiliams projektams.
Sustiprinti viešųjų pirkimų ir auditų kontrolę gynybos sektoriuje. Reikalingos nepriklausomos ataskaitos ir skaidrumas.
Pirmenybė – realiai gynybai: radarai, oro gynyba, dronai, šaudmenys, karių aprūpinimas, o ne trinkelės.
Remti vietinę gynybos pramonę, kurianti pridėtinę vertę ir mažinanti priklausomybę nuo importo.
Generolo Vaikšnoro žodžiai – ne šiaip kritika, o perspėjimas: skaičiai gali atrodyti įspūdingai, bet jei biudžetas išleidžiamas asfaltui vietoj šaudmenų – valstybė ne stiprėja, o grimzta į gynybos makiažą.
Jei norime realaus saugumo, turime investuoti ne į trinkeles – o į tai, kuo kariausime, kai X diena išauš.
Lietuvosvalstybe.com
Laikraščio redakcija: D.A.
Cituojant ar platinant lietuvosvalstybe.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.