Prekyba ginklais Lieuvoje
Lietuvoje vis dar galiojantis draudimas ne gamintojams prekiauti A kategorijos ginklais – unikalus visoje Europos Sąjungoje. Tai nėra tik techninė teisės norma. Tai – spraga, kuri kasmet kainuoja Lietuvai milijonus eurų negautų pajamų, mažina šalies konkurencingumą ir silpnina mūsų gynybos ekosistemą tuo metu, kai saugumas yra didžiausias prioritetas per tris dešimtmečius.
Šiandien, kai valstybė viešai svarsto naujų mokesčių didinimą, būtina atvirai pasakyti: biudžeto papildymo šaltinių turime ir be tolesnio spaudimo paprastiems gyventojams. Vienas jų – gynybos pramonės rinkos atvėrimas normalioms, licencijuojamoms prekybos taisyklėms, kurios galioja visoje ES.
Kiek Lietuva praranda?
Gynybos technologijų ir ginklų tarpininkavimo rinka Europoje siekia milijardus eurų. Lietuviškos įmonės šiame sektoriuje jau dirba – tačiau jos priverstos registruotis Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ar kitur, kad būtų leidžiama vykdyti visą prekybos grandinę. Tai reiškia, kad:
PVM ir pelno mokestis lieka užsienio biudžetuose, ne Lietuvoje.
Lietuva praranda investicijas, kurios galėtų būti reinvestuotos vietos gynybos technologijoms ir darbo vietoms.
Paramos Ukrainai pirkimai negali būti vykdomi per Lietuvos įmones, todėl užsienio kompanijos gauna pelną, kurį galėtume generuoti mes.
Lietuvos verslas renkasi užsienį
Šalies verslas nustumiamas į pogrindinį veikimą užsienyje, vietoj to, kad būtų kuriama skaidri ir prižiūrima rinka čia. Vietoje to, kad kurtume aukštos pridėtinės vertės sektorių, mes patys užveriame sau duris ir leidžiame pinigams laisvai nutekėti į kaimyninių šalių biudžetus. Turint omenyje augančius gynybos pirkimus ir geopolitinę situaciją, realus praradimų mastas gali siekti dešimtis milijonų eurų per metus.
Klausimas, kurį privalome kelti šiandien:
Kam kelti mokesčius paprastiems Lietuvos piliečiams, jei valstybė pati atsisako teisėtai uždirbamų pajamų?
Lietuvos gynybos pramonė – kas tai?
Gynybos pramonė nėra laukinės konkurencijos laukas. Tai griežtai licencijuojamas ir prižiūrimas sektorius. Todėl dabartinis draudimas nėra saugumo garantas – tai tik perteklinis barjeras, kurio neturi jokia kita ES valstybė. Būtent todėl jų verslas stiprėja, o mūsų – migruoja.
Atsakingai liberalizavus taisykles:
Lietuva gautų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių įplaukas;
atsirastų naujos aukštos kvalifikacijos darbo vietos;
pritrauktume tarptautinius tiekėjus ir investuotojus;
stiprėtų šalies gynybinės technologijos ir bendras saugumas.
Šiandien, kai pasaulis iš esmės persitvarko gynybos srityje, Lietuva nebegali sau leisti būti šalimi, kuri pati užsirakina potencialo pilną rinką. Tai nebėra tik ekonominis klausimas – tai nacionalinio saugumo ir valstybės finansinio stabilumo klausimas.
Autorius: Dalius Andriukaitis
Straipsnis parengtas naujienų portalui „Lietuvos Valstybė“