Europos Tarybos teisingumo ministrų konferencija
Trečiadienį (2025 metų gruodžio 10 diena) Strasbūre teisingumo ministrė Rita Tamašunienė dalyvavo neformalioje Europos Tarybos teisingumo ministrų konferencijoje, kurioje Lietuva kartu su kitomis 26 valstybėmis narėmis pateikė bendrą politinį pareiškimą dėl būtinybės sustiprinti Europos atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms migracijos kontekste, įskaitant instrumentalizaciją.
Migracijos srautai ir hibridinės atakos
Ministrė pabrėžė, kad diskusijos vyksta Europai susiduriant su nereguliarios migracijos srautais ir hibridinėmis atakomis, kai autoritariniai režimai naudojasi demokratinių valstybių įsipareigojimais žmogaus teisėms, siekdami paveikti mūsų demokratijas, vertybes ir vienybę. Pasak jos, ši situacija reikalauja gebėti atsakyti į naujus saugumo iššūkius neprarandant pasitikėjimo Europos žmogaus teisių konvencijos sistema.
„Lietuva nuosekliai remia Konvencijos kaip gyvo instrumento sampratą – tokio, kuris turi evoliucionuoti kartu su kintančia geopolitine aplinka, kartu išsaugant Europos Žmogaus Teisių Teismo nepriklausomumą ir gebėjimą reaguoti į kylančius iššūkius”, – pabrėžė R. Tamašunienė.
Konvencija yra europinės viešosios tvarkos konstitucinis dokumentas
Ministrės teigimu, kadangi Konvencija yra europinės viešosios tvarkos konstitucinis dokumentas, jos taikymas turi išlikti dinamiškas, leidžiantis valstybėms ne tik apsaugoti individualias teises, bet ir apginti demokratines institucijas bei nacionalinį saugumą, kai jos tampa kryptingų išorinių atakų taikiniu.
Kalbėdama apie migracijos instrumentalizavimą, ministrė akcentavo būtinybę aiškiai ir tvirtai interpretuoti Konvenciją, atsižvelgiant į tris esminius aspektus: piktavališką žmonių naudojimą kaip politinio spaudimo įrankį, realias ir tiesiogines grėsmes viešajai tvarkai bei valstybių poreikį taikyti proporcingas ir teisėtas priemones. Ji pabrėžė, kad žmogaus teisių ir saugumo principai stiprina vienas kitą, o Konvencija turi išlikti instrumentu, padedančiu valstybėms išsaugoti demokratiją, teisės viršenybę ir piliečių saugumą.
Konferencijos metu priimtos išvados
Konferencijos metu priimtos išvados, numatančios dalyvavusių valstybių apsisprendimą tęsti politinį dialogą Europos Tarybos numatytomis kryptimis.
Be to, trečiadienį vakare vyksiančiame Ministrų Komiteto posėdyje planuojama patvirtinti Europos Tarybos veiksmų planą.
2025 m. gegužės 22 d. devynių valstybių – Danijos, Italijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos – vadovai pasirašė bendrą politinį pareiškimą, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į migracijos kontekste kylančius iššūkius bei išsakytas poreikis užtikrinti teisingą pusiausvyrą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamo Konvencijos aiškinimo.
Prisijungė dar 18 valstybių
Prie šių valstybių bendro politinio pareiškimo šiandien (gruodžio 10 d.) prisijungė dar 18 valstybių narių (Airija, Albanija, Bulgarija, Islandija, Juodkalnija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Rumunija, San Marinas, Serbija, Slovakija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vengrija).
Lietuvosvalstybe.com
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
Cituojant ar platinant lietuvosvalstybe.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.