Sergamumo rodiklių dinamika: palyginimas tarp metų savaičių
Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenis, pirmąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginimui, paskutinę praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) šis rodiklis buvo mažesnis – 825,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Registruotų gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius išaugo. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (2024 m. pirmąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo panašus – 1063,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje (sergamumo rodiklis neviršijo 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų).Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 134 žmonės, o dėl COVID-19 ligos – 42. Intensyviosios terapijos skyriuose gydyti 8 pacientai, sergantys gripu ir COVID-19. Nuo gripo mirčių nebuvo užfiksuota, tačiau nuo COVID-19 ligos mirė du asmenys, kurių amžius – 78 ir 80 metų.
Situacija Europoje
Pagal Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) 51–52 savaičių duomenis, bendras ŪVKTI sergamumas išlieka panašus į praėjusio sezono rodiklius tuo pačiu metu. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse fiksuojamas didėjantis gripo viruso ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumas.Nuo 46-osios praėjusių metų savaitės stebimas augantis gripo viruso aktyvumas. Į ligonines dėl gripo patenka įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžiausia hospitalizavimo ir komplikacijų rizika tenka 65 metų ir vyresniems asmenims. Pastarosiomis savaitėmis taip pat fiksuojamas RSV aktyvumo augimas, kuris ypač pavojingas jaunesniems nei 5 metų vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Nors COVID-19 aktyvumas mažėja, vyresni nei 65 metų asmenys vis dar dažniau serga sunkesnėmis formomis.
Skiepai ir prevencijos priemonės
Primename, kad vieno vizito pas gydytoją metu galima pasiskiepyti tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19. Ypač svarbu tai padaryti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 metų ir vyresniems, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems silpną imuninę sistemą, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nėščiosioms ir 2–7 metų vaikams.
Reikia atkreipti dėmesį, kad COVID-19 vakcina galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje, o sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupių asmenys, ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje jie yra prisirašę.
NVSC specialistai taip pat primena, kad būtina laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Kosint ar čiaudint rekomenduojama užsidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, skepetaite ar sulenkta alkūne; reguliariai plauti rankas su muilu; neliesti akių, nosies ir burnos nešvariomis rankomis; dažnai valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę simptomus, primenančius gripą (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos ar sąnarių skausmą), nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją.
Lietuvosvalstybe.com
Šaltiniai: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Cituojant ar platinant lietuvosvalstybe.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.