GERESNĖ LIETUVA
Atkurta Lietuvos nepriklausomybė atvėrė didžiules galimybes žmonėms. Dešimtmečius slopinta žmonių iniciatyva ir energija tapo mūsų atgimstančios valstybės varikliu. Atkakliai ir tvirtai kuriame savo ir savo vaikų gerovę, kartu ir Lietuvos sėkmę. Integravomės į tarptautinę bendriją, mus girdi ir gerbia pasaulyje.
Tačiau Lietuvoje dar daug neteisybės ir nusivylimo, daug žmonių gyvena skurde, ekonominiai, socialiniai ir regionų plėtros skirtumai ne visiems mūsų piliečiams sudaro vienodas galimybes siekti gerovės. Piliečių nusivylimas ir netikėjimas valdžia stiprėja ir gali grėsti pačiai demokratinei valstybės santvarkai.
Pastaraisiais metais sparčiai augęs šalies ūkis, sėkminga šalies tarptautinė integracija sudarė galimybes imtis rimtų reformų ir pasiekti, jog Lietuva taptų kūrybinga, konkurencinga ir modernia visuomene.
Deja, dabar Lietuvos pažanga lėtėja dėl integracijos į euro zoną nesėkmės, brangstančių energetinių resursų ir nepakankamai valdomos infliacijos. Vis dar aktualus darbo jėgos stygius, ypač trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Laiku nesiimta struktūrinių švietimo, sveikatos, kitų viešojo sektoriaus ir valdymo reformų, valstybė neturi realios ilgalaikės strateginės raidos vizijos.
Visi svajojame apie geresnę Lietuvą, visi suprantame, kad tik mes patys galime ją tokią sukurti. Geresnėje Lietuvoje žmonės nebijos sąskaitų už dujas, šilumą ar elektrą, nebijos kainų maisto prekių parduotuvėse ar kuro kolonėlėse. Geresnėje Lietuvoje bus gerbiamas senas ir jaunas, nereikės laimės ieškoti toli nuo namų. Geresnė Lietuva – tai garbinga ir stipri valstybė, kurioje piliečiai išsilavinę ir aktyvūs, o valdžia – efektyvi ir sąžininga.
Liberalų ir centro sąjunga vadovaujasi šiuolaikiško liberalizmo idėjomis. Manome, kad valstybė veikia efektyviai tik tuomet, kai yra sukurtos sąlygos žmogaus laisvėms įgyvendinti atviroje visuomenėje. Mūsų tikslas – sukurti tokias sąlygas Lietuvoje.
Dabar Lietuvai atėjo laikas pasirinkti ateitį – arba kursime valstybę, kurioje dirbti ir uždirbti siekiantys žmonės turės emigruoti, arba turime imtis neatidėliotinų reformų.
Esame įsitikinę, kad galime gyventi valstybėje, kuria galime didžiuotis, valstybėje, kuri kiekvienam žmogui užtikrina orias gyvenimo sąlygas, padorų gerbūvį ir saugią, kūrybingą aplinką.
Pagrindiniai mūsų inicijuoti pokyčiai bus šie:
Valstybės valdyme:
ūkio vystymo strategijas ne kursime, o įgyvendinsime. Siekiant esminės žinių ekonomikos įtakos bendrojoje šalies ekonomikoje, inovatyvumo ir konkurencingumo globaliame pasaulyje didinimo, valstybė privalo pasirinkti strateginę Lietuvos specializaciją naujausių technologijų ir fundamentalių tyrimų srityse ir joms skirti prioritetinį dėmesį ir finansavimą;
peržiūrėsime ministerijų funkcijas ir skaičių, pirmiausia Ūkio, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų.
Viešajame sektoriuje:
reorganizuodami esamas ministerijas bei departamentus įkursime Ateities ministeriją, kuri būtų atsakinga už žinių ekonomikos bei žinių visuomenės plėtrą, mokslo technologijų ir telekomunikacijų vystymasi bei inovacijas. Kartu ministerija suburs Lietuvos mokslo, verslo ir visuomenės ekspertus Lietuvos Ateities vizijai sukurti bei organizuos jos įgyvendinimą;
visuotinai bus pereita prie „vieno langelio“ principo taikymo, atsisakyta perdėto reguliavimo, daugelio viešojo administravimo funkcijų perteklinio dubliavimosi, viešosios paslaugos bus perkeltos į e-erdvę.
Energetikoje:
reorganizuodami esamas ministerijas bei departamentus įkursime veiksmo ministeriją, atsakingą už konkrečių strateginių tikslų įgyvendinimą – Energetikos ir būsto modernizavimo ministeriją.
Mokesčiuose:
Iš gyventojų pajamų mokesčio išskirsime sveikatos draudimo mokestį kaip atskirą mokestį, ir sumažinsime gyventojų mokesčio tarifą iki 20 procentų, padarydami šį tarifą vieninteliu.
Mes – Liberalų ir centro sąjunga – Lietuvos žmones vienijanti organizacija, savo siekius ir tikslus nukreipianti žmogaus ir valstybės gerovei kurti, krašto ir jo gyventojų saugumui stiprinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tautos ir valstybės politikos tęstinumui užtikrinti, teigiame, kad svarbiausias iššūkis – energetinė Lietuvos nepriklausomybė, svarbiausias tikslas – laimingas ir kūrybingas Lietuvos pilietis. Todėl:
Lietuva iki 2015 metų pagal korupcijos suvokimo indeksą bus tarp 10 skaidriausių valstybių;
pensija sieks 1500 lt, ji leistų gyventi, o ne išgyventi;
Lietuva pagal laimingumo indeksą iki 2015 bus tarp 15 laimingiausių valstybių pasaulyje.
Laikas permainoms – kviečiame kartu kurti geresnę Lietuvą !
GALINTIS DIRBTI IR UŽDIRBTI ŽMOGUS – TURTINGA LIETUVA
Sparčiai ir tolygiai auganti ekonomika – bet kurios valstybės ir jos žmonių gerovės pagrindas. Liberalų ir centro sąjunga ( LiCS ) mano, kad šalies ekonomikos augimas jau dabar turi tapti tikru kiekvieno Lietuvos žmogaus gerovės augimu. Privačios iniciatyvos laisvė – pagrindinė prielaida, leidžianti žmonėms gyventi geriau. Įgyvendinsime visas priemones, skatinančias žmogaus kūrybingumą ir didinančias jo darbo našumą.
LiCS įsipareigoja:
stiprinti socialinį dialogą tarp darbuotojų ir darbdavių;
didinti darbo santykių lankstumą, minimalių, tačiau garantuotų darbo sąlygų užtikrinimą;
įvesti realius ir nediskriminuojančius saugiklius darbo santykiuose;
supaprastinti darbo santykių reglamentavimą;
padidinti galimybes užsiimti individualia veikla;
didinti darbdavių suinteresuotumą kurti naujas gerai apmokamas kvalifikuoto darbo vietas;
atsisakyti per didelio poilsio dienų skaičiaus ir šventinių dienų, sutampančių su poilsio dienomis, perkėlimo. Tuos laisvadienius perkelti į Kalėdų laikotarpį;
užtikrinti darbo ir pareigų šeimai suderinamumą darbo santykiuose;
sugrąžinti autoritetą profesijoms ir profesijų rengimo sistemai;
pertvarkyti profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemą taip, kad jos ruoštų ūkio poreikius atitinkančius specialistus;
sudaryti ekonomines paskatas dirbantiesiems nuolat kelti kvalifikaciją, kuri padėtų jiems greičiau prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų;
įgyvendinti jaunimo verslumo ugdymo programą, verslumą suprantant kaip atsakingo savarankiško gyvenimo įgūdžius;
sukurti ir įgyvendinti darbuotojų migracijos į užsienį mažinimo ir reemigracijos skatinimo programą;
minimalų mėnesinį darbo užmokestį reguliuoti tik darbuotojų ir darbdavių atstovams susitarus nacionaliniame lygyje;
sudaryti sąlygas į Lietuvą pritraukti itin aukštos kvalifikacijos specialistus.
įtraukti į darbo rinką ekonomiškai neaktyvius šalies gyventojus;
sudaryti ekonomines paskatas vyresnio amžiaus asmenims pasilikti darbo rinkoje;
sukurti efektyviai veikiančią socialinės rizikos grupių integraciją į darbo rinką sistemą
pertvarkyti darbo rinkos institucijas taip, kad jos orientuotųsi į realų šalies ūkio poreikių tenkinimą.
SĖKMINGAS VERSLAS – INVESTICIJŲ LIETUVA
Mūsų tikslas – naujos ir geriau apmokamos darbo vietos čia, Lietuvoje. To neįmanoma pasiekti verslui Lietuvoje nesuteikus reikiamų postūmių. Kad taip atsitiktų, LiCS siūlo neatidėliojant įgyvendinti verslo aplinką gerinančius sprendimus. Valdžia neturi užsiimti tiesiogine ekonomine veikla, o tik sąlygų verslui sudarymu ir protinga privačios veiklos priežiūra. Žinių ekonomikos ir visuomenės plėtra yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinančių Lietuvos konkurencingumą, didinančių produktyvumą ir gyvenimo kokybę.
LiCS ekonomikoje įsipareigoja:
iki euro įvedimo išlaikyti fiksuotą euro ir lito santykį ir valiutų valdybos modelį;
siekti, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai atitiktų Mastrichto kriterijus ir, kai tik bus įmanoma, pakeisti Lietuvos Respublikos mokėjimo priemonę litą į eurą pagal dabar fiksuotą lito ir euro santykį;
mažinti įvairių sričių verslo licencijavimą;
supaprastinti reikalavimus verslui, ypač taikomus smulkiajam ir vidutiniam;
rengiant ar keičiant verslą reglamentuojančius teisės aktus, privalomai, dar iki projektų parengimo, atlikti poveikio verslui analizę, tartis su visomis interesų grupėmis dėl naujų reguliavimo priemonių taikymo;
nacionaliniu lygiu įgyvendinant ES teisės nuostatas, taikyti tik būtinus verslą reglamentuojančius reikalavimus ir kartu skelbti, ar ES normatyvai yra privalomi, ar tik rekomendaciniai;
diegiant konkurencijos principus sumažinti monopolijų įtaką, visų pirma energetikos ir transporto srityse;
skatinti konkurenciją komunalinių paslaugų teikimo srityse, siekiant kokybiškesnių ir pigesnių paslaugų.
LiCS energetikoje įsipareigoja:
reorganizavus Ūkio ir Aplinkos ministerijas įkurti veiksmo ministeriją, atsakingą už konkrečių strateginių tikslų įgyvendinimą. Tai būtų Energetikos ir būsto modernizavimo ministerija, kuri organizuotų ir koordinuotų visų valstybės institucijų darbą šioje srityje ir pritrauktų privatų kapitalą siekiant šių tikslų. Ministerija baigtų darbą vėliausiai 2020 metais ir būtų reorganizuota pagal poreikį naujiems Lietuvos valstybės strateginiams tikslams įgyvendinti arba likviduota;
pradėti naujos atominės elektrinės statybą;
plėtoti Lietuvos energetikos sistemos įsijungimą į transeuropines sistemas;
liberalizuoti naftos produktų rinką;
siekti energetikos resursų rinkos liberalizavimo;
iki 2015 m. pasiekti, kad dauguma Lietuvos pastatų atitiktų aukščiausius energijos taupymo ir gerbūvio standartus. Finansavimą šiai programai padidinti dešimteriopai ir visą ją įgyvendinti per ketverius metus. Šis projektas žymiai sumažins energetinių resursų sunaudojimą, palengvins mokesčio už būstą naštą ir padidins Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
LiCS transporte įsipareigoja:
plėtoti Lietuvos transporto įsijungimą į transeuropines sistemas, panaudojant šiems tikslams ES fondų lėšas;
skirti nuolatinį dėmesį ir finansinius resursus eismo saugai gerinti, keliuose įrengti stacionarius greičio matuoklius, aprūpinti eismo priežiūros tarnybą mobiliaisiais greičių matuokliais, rekonstruoti nesaugias sankryžas, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą;
sudaryti galimybes privačiam, euroatlantinius kriterijus atitinkančiam kapitalui investuoti į transporto infrastruktūrą;
skatinti tranzito paslaugas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, tęsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto modernizavimą;
padaryti gyventojams prieinamą informaciją apie energetikos ir transporto sistemų funkcionavimą ir valstybės lėšų panaudojimą šiose srityse;
suteikti savivaldybėms realias finansines ir administracines galimybes vystyti municipalines transporto sistemas, garantuoti joms realią valstybės finansinę paramą.
LiCS statyboje ir urbanistikoje įsipareigoja:
vykdyti pastatų renovavimo programą, vertinant ją kaip pagrindinį valstybės investicinį projektą;
supaprastinti ir spartinti žemės paskirties keitimo procedūras. Palaipsniui atsisakyti žemės skirstymo pagal paskirtį;
skatinti asbestcemenčio stogų gyvenamuosiuose namuose keitimo programą, iš ES fondų kompensuojant gyventojams išlaidas;
nustatyti fiksuotą laikotarpį, per kurį atliekami detalaus plano ar statybos objekto pradinių projektavimo duomenų ruošimo ir sąlygų išdavimo savivaldybių administracijose darbai ir išduodamas leidimas statybai;
panaikinti statybų priežiūros funkcijų dubliavimą valstybės valdymo institucijose;
remti juridinius ir fizinius asmenis, vykdančius kultūros paveldo objektų remontą ar restauraciją.
LiCS žemės ūkio politikoje mato pagrindines problemas – nepakankamą žemės ūkio konkurencingumą pasaulinėse rinkose; pernelyg sudėtingą, sunkiai suprantamą finansinės paramos paskirstymo sistemą ir sužlugdytą kooperacinį judėjimą kaime.
LiCS žemės ūkyje įsipareigoja:
nedelsiant baigti žemės reformą, skiriant būtiną finansavimą ir užtikrinti nuosavybės teisių neliečiamumą;
neatidėliojant atsisakyti nereikalingų prekybos ir disponavimo žeme suvaržymų;
sudaryti palankias teisines, ekonomines ir organizacines prielaidas kooperacijos plėtotei, efektyviai naudojant ES struktūrinių fondų lėšas;
finansuoti programas skirtas ūkininkams tiek perimant naudingą patirtį iš kitų valstybių, tiek ją perduodant;
remti modernų ūkininkavimą, ekologinę žemdirbystę ir skatinti kaimo verslų įvairovę. Įgyvendinti paramos su žemės ūkiu nesusijusiems verslams kaime programą, skatinti kaimo turizmą.
bent ketvirtadaliu padidinti melioracijos ir dirvų kalkinimo valstybinį finansavimą,
plėsti energetinių kultūrų auginimą ir kitų žemės ūkio produktų ne maisto reikmėms gamybą bei perdirbimą, didinti mažiau palankių ūkininkavimui, apleistų žemių apsodinimą mišku;
užtikrinti, kad administruojant ES ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui dalyvautų žemdirbių savivalda.
LiCS sieks, kad nuosekliai būtų laikomasi atviros ekonominės politikos, kuri sudarytų Lietuvoje palankiausias sąlygas investuoti, kurti naujas darbo vietas bei plėtoti verslą, kad ir ES neatidėliodama įgyvendintų pribrendusias ekonomines reformas. Inicijuosime, kad Lietuva ES institucijose pasisakytų prieš perdėtą verslo reglamentavimą ir centralizavimą.
MAŽESNI MOKESČIAI – GALIMYBIŲ LIETUVA
Mokesčiai yra bene pagrindinis svertas stiprinantis konkurencingumą regione ir Europoje, todėl LiCS kryptingai dirbs tam, kad Lietuvos žmonėms ir verslui mažėtų mokesčių našta.
Mokesčių srityje LiCS įsipareigoja:
mažinti mokesčių tarifus kartu atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų;
nedidinti esamų mokesčių tarifų, jei to nereikalaus ES teisės aktai;
sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 20 procentų, padarant šį tarifą vieninteliu; iš gyventojų pajamų mokesčio išskirti sveikatos draudimo mokestį kaip atskirą mokestį;
išlaikyti proporcinę pajamų mokesčių sistemą;
panaikinti dvigubą pelno apmokestinimą ir pereiti tik prie tiesioginio akcininkų pajamų (dividendų) apmokestinimo;
nedidinti nekilnojamojo turto mokesčio;
įvesti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“;
didinti valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, skiriamą privačiam kaupimui pensijų fonduose;
administruoti mokesčius aiškiai, skaidriai ir paprastai, užtikrinti realų mokesčių mokėtojų ir administratorių lygiateisiškumą, teikti visapusišką pagalbą mokesčių mokėtojams vykdant pareigas mokesčių mokėjimo srityje, skatinti sąžiningai mokėti mokesčius, mažinti šešėlinės ekonomikos dalį.
Biudžeto išlaidų srityje LiCS įsipareigoja:
valstybės biudžetą formuoti išimtinai tik programiniu principu, atidžiai įvertinant programų tikslingumą ir efektyvumą;
siekti valstybės biudžetą formuoti be deficito, nes valstybė privalo gyventi pagal išgales, kad pajamos atitiktų išlaidas;
šviesti visuomenę, parodant, kad valstybė neturi savo lėšų, tik mokesčių mokėtojų pinigus, visų pirma pakeičiant su mokesčių mokėtojų lėšų naudojimu susijusių įstatymų pavadinimus, kad šie atspindėtų esmę – nėra valstybės biudžeto, o tik mokesčių mokėtojų biudžetas;
suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą, stiprinant lėšų panaudojimo atskaitomybę;
sudaryti galimybę visuomenei kontroliuoti ES lėšų paskirstymo ir panaudojimo skaidrumą;
patvirtinti vieningą mokesčių kodeksą.
Finansų sektoriaus srityje LiCS įsipareigoja:
konsoliduoti finansų sektoriaus priežiūros institucijas.
TURTINGI REGIONAI – STIPRI LIETUVA
Dėl didelių ekonominių, socialinių, gamtinių, geografinių ir kitų skirtumų Lietuvos regionų plėtros galimybės nevienodos, tačiau iki šiol neišnaudotos esamos galimybės, kad regionai taip pat klestėtų. LiCS mano, kad Lietuvos regioninė politika turi būti grindžiama veiksmingomis valstybės, regionų ir savivaldybių ekonominės plėtros priemonėmis. Neapibrėžtumas, klaidingi valdžios pažadai, sprendimai ir nurodymai nuolat lydėjo ir kaimo žmogų. LiCS pabrėžia, kad kaimo politika aprėpia ir konkurencingą žemės ūkio verslą, ir naujai besikuriančius verslus. Tačiau turi būti išsaugotas ir savitas kaimo gyvenimo būdas, tradicijos. Mes įsitikinę, kad pasaulinėse rinkose kylant maisto produktų kainoms, konkurencingą Lietuvos žemės ūkį galima atgaivinti.
LiCS regionuose įsipareigoja:
remti ir skatinti Vilniaus-Kauno dvimiesčio, kitų dvimiesčių ir urbanistinių konglomeratų plėtrą;
skatinti Didžiosios Klaipėdos strateginio plano įgyvendinimą;
skatinsime miestelių ir rajonų centrų sąjungas (dvimiesčiai, trimiesčiai), kad būtų galima panaudoti kiekvieno miesto ar vietovės galimybes ir stipriąsias puses, išvengti tarpusavio konkurencijos ir įgyvendinti bendrus projektus;
toliau remti ir įgyvendinti projektus, kurie leis regionuose sukurti visiems prieinamą informacinę struktūrą;
plėsti žinioms imlią darbo rinką regionuose;
sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui, nuotolinės medicinos ir mokymosi, socialinės apsaugos klausimams spręsti;
sudaryti sąlygas bendrojo lavinimo įstaigoms kaimo vietovėse ir neatsilikti nuo miestuose teikiamo išsilavinimo standartų;
per tikslines programas remti kaimo bendruomenių kūrimąsi ir veiklą;
investuoti į kaimo gyvenimo aplinkos kokybę, ypač daug dėmesio skirti šiuolaikinėms technologijoms: e – projektams, kompiuterizavimui.
SOCIALINIS SOLIDARUMAS – RŪPESTINGA LIETUVA
Neigiami demografiniai pokyčiai – mažas gimstamumas, gyventojų migracija į užsienio šalis, spartus gyventojų senėjimas, pagyvenusių žmonių užimtumo, menka neįgaliųjų integracija į darbo rinką, visuomeninį gyvenimą, maži socialinių darbuotojų atlyginimai – verčia ieškoti naujų ir efektyvių sprendimo būdų.
Manome, kad pagrindinės sektoriaus problemos yra ydinga socialinės paramos politika, kuri kuria išlaikytinių valstybę ir neskatina žmonių dirbti, nes socialinės paramos skirstymo sistema nėra orientuota į skurdo mažinimą, remiasi išskaidytų paramų gausa ir neatitenka tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Socialinės paramos politikos tikslas – kiekvienam asmeniui sudaryti sąlygas dirbti, laisvai ir atsakingai kurti savo ateitį, kartu solidariai suteikti paramą tiems, kurie dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių negali pasirūpinti savimi.
LiCS įsipareigoja:
mokant socialinę paramą taikyti „vieno langelio“ principą. Socialinę paramą susumuoti į vieną išmoką ir teikti ją atlikus pajamų bei turto testavimą;
kad valstybės socialinė parama neviršys potencialių darbo pajamų;
mažinti neįgalių asmenų ir pagyvenusių žmonių socialinę atskirtį;
pereiti prie bendruomeninių paslaugų ir socialinės paramos bendruomenėje modelio;
vaiko teisių apsaugos srityje prioritetą skirti ne materialinei paramai pašalpų forma probleminėms šeimoms, o efektyvioms socialinėms paslaugoms, kurias tiesiogiai gautų tokių šeimų vaikai ir pačios šeimos;
ypatingą dėmesį skirti nemokamų psichologinių konsultacijų prieinamumui;
sudaryti „vaiko globos krepšelį“, skatinti įvaikinimą ir reformuoti stacionarias vaikų globos įstaigas į šeimynas bei nedidelius šeimyninio tipo globos namus. Ypatingą dėmesį skirti globotinių socialinių įgūdžių ugdymui, išplėsti vaikų užimtumo galimybes;
didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį už kiekvieną vaiką;
spartinti pensijų reformą, didinant antros (privačios) pakopos santykinę dalį ir didinant suinteresuotumą draustis papildomai trečioje-savanoriškoje-pakopoje;
nuopelnus valstybei vertinti atsietai nuo socialinės apsaugos, kartų išlaikant valstybės įsipareigojimus tiems, kuriems numatomos nedraudiminės pensijos;
remti nevyriausybinio sektoriaus ir privataus kapitalo investicijas į socialinę apsaugą, bažnyčios pastangas steigiant vaikų ir senelių globos namus, dienos paslaugų bei užimtumo centrus
SVEIKAS ŽMOGUS – SVEIKA LIETUVA
Daugiau nei 15 metų vykstanti sveikatos reforma nepasiekia pageidaujamų rezultatų, neturi aiškių tikslų. LiCS siūlo greitą ir efektyvią išeitį iš ydingo tokios reformos rato – pačiam žmogui valdyti sveikatos apsaugos procesus. Kiekvienas pilietis privalo žinoti, kokia jo uždirbtų lėšų dalis bus skiriama jo sveikatai bei turėti galimybę tą lėšų dalį panaudoti jo pasirinktoje gydymo įstaigoje.
Sveikatos sistemos valstybinis finansavimas iki šiol buvo neadekvačiai mažas palyginus su daugeliu kitų sričių. Jau keli metai sveikatos biudžetas didėja, tačiau lėšos skiriamos skylių „kamšymui“, o ne esminiam sistemos pertvarkymui. Valstybė vien savo lėšomis nepajėgi išspręsti visų susikaupusių problemų, todėl yra būtina sudaryti sąlygas į sveikatos sistemą legaliai ateiti papildomoms lėšoms iš privataus sektoriaus bei plėtoti papildomas sveikatos draudimo rūšis.
Visuomenė tikisi greitų teigiamų pokyčių. LiCS sveikatos politikos koncepcija grindžiama nauju požiūriu į problemų sprendimą – svarbesniu tampa asmens, o ne ligos gydymas, mediko partnerystė su pacientu. Būtina skatinti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą ir valstybiniu lygiu pripažinti, kad žmogus yra savo kūno ir sveikatos šeimininkas, todėl ir gydymas turi būti grindžiamas žmogaus atsakomybe už savo sveikatą bei paciento ir gydytojo dialogu.
LiCS mano, kad svarbiausios sveikatos apsaugos sektoriaus problemos yra šios:
perteklinis biurokratizmas srities reguliavime;
dėl Sveikatos apsaugos ministerijos aplaidumo įstrigusi reforma;
neskaidrus investicinių lėšų skirstymas aparatūrai įsigyti, renovacijai, kitoms reikmėms, sukuria galimybes korupcijai, taip pat sukuria nelygias sąlygas įstaigoms;
nepakankami sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų atlyginimai;
nepakankamai skaidrus sveikatos paslaugų finansavimas.
LiCS įsipareigoja:
nustatyti aiškius Sveikatos apsaugos sistemos tikslus ir kryptis;
nediskriminacinėmis sąlygomis pritraukti privatų kapitalą į sveikatos sistemą;
pasiekti, kad didžioji dalis pirminės sveikatos priežiūros veiktų konkurencijos sąlygomis. Leisti ne tik pavienių bendrosios praktikos gydytojų kabinetų steigimą, bet ir stambių kompleksinės pagalbos centrų, tokių kaip poliklinikos, greitosios medicinos pagalbos stotys. Taip pat leisti privačių visuomenės sveikatos biurų, visuomenės sveikatos laboratorijų, visuomenės sveikatos konsultacinių centrų atsiradimą;
remti ir skatinti naujų bendrosios praktikos gydytojų kabinetų steigimą, ypač atokesniuose vietose. Siekti, kad gyventojai gautų realią pagalbą ir reikiamą informaciją arti savo namų; ?
greta bendrosios praktikos gydytojo turi atsirasti daugiau slaugytojų, taip pat socialinių darbuotojų, kurie spręstų daugelį paciento problemų ar pateiktų reikiamą informaciją, o gydytojas galėtų visą laiką ir dėmesį skirti diagnostikai ir gydymui;
sudaryti galimybę, kad slaugos paslaugos būtų teikiamos ne tik ligoninėse, bet ir dienos centruose, kitomis formomis. Būtina leisti, kad šias paslaugas teiktų nevyriausybinės organizacijos, privačios bendrovės;
– išlaikyti pakankamai platų ligoninių tinklą visoje Lietuvoje, kurios sudarytų sąlygas teikti svarbiausias paslaugas, užtikrinant jų aukštą kokybę ir prieinamumą;
– užtikrinti privačių ir valstybinių įstaigų lygiateisiškumą, pasirašant sutartis su Ligonių kasomis;
skatinti papildomą sveikatos draudimą;
aiškiai įvardyti už kurias paslaugas ar jų dalis lėšas skiria valstybė ir už kurias turi sumokėti pats klientas ar privataus draudimo bendrovė;
įvesti „sveikatos draudimo sąskaitas“, kad kiekvienas mokantis mokesčius žinotų, kiek mokesčių jis yra sumokėjęs ir kiek užmokėta už jo gydymą;
sudaryti galimybę privalomu sveikatos draudimu apsidrausti privačiose draudimo bendrovėse;
motyvuoti darbdavius ir dirbančiuosius investuoti į jų sveikatą, neapmokestinant papildomo sveikatos draudimo įmokų;
aiškiai nustatyti, kuri dalis biudžeto naudojama asmens sveikatos priežiūrai (gydymui), o kuri visuomenės sveikatos priežiūros ligų prevencijos programoms vykdyti (profilaktikai). Siekti, jog gydymui ir profilaktikai skiriamų lėšų santykis būtų 70/30;
didinti Valstybinės ligonių kasos nepriklausomumą;
depolitizuoti sveikatos įstaigų valdymą, perduodant steigėjo funkcijas iš Sveikatos apsaugos ministerijos (apskričių ir savivaldybių) nepriklausomoms valdyboms, suformuotoms iš vietos bendruomenės, pacientų organizacijų, darbuotojų, specialybinių asociacijų atstovų ir pan., paliekant Sveikatos apsaugos ministerijai tik teisinio reguliavimo funkcijas;
lėšas investicijoms įskaičiuoti į paslaugų įkainį ir taip užtikrinti, kad jos pasiektų visas įstaigas, proporcingai jų teikiamų paslaugų skaičiui;
gerinant sveikatos finansavimą bei pritraukiant privataus kapitalo lėšas užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gautų jų darbo vertą atlyginimą;
kompensuoti ligų gydymą, supaprastinti vaistų kompensavimo sistemą, leisti pačiam pacientui kartu su gydytoju pasirinkti tinkamiausias gydymo ir reabilitacijos paslaugas.
DĖMESYS KŪNO KULTŪRAI IR SPORTUI
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dėl informacinių technologijų, transporto priemonių bei urbanizacijos yra dirbtinai suvaržomas fiziologiškai būtinas fizinis krūvis, reguliarūs fiziniai pratimai ir judėjimas, sportiško gyvenimo įgūdžiai yra būtini. Būtina įtraukti visus Lietuvos žmones į kūno kultūros ir sporto veiklą, tokiu būdu sprendžiant svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, piliečių sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius, ir tuo pačiu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai. LiCS rūpi ne tik aukšti rezultatai tarptautinėse varžybose, bet ir augantis sporto masiškumas, fizinės kultūros plėtojimas.
Mes manome, jog pagrindinė Lietuvos problema kūno kultūros ir sporto srityje – nepakankamas kokybiškos sporto infrastruktūros prieinamumas paprastiems piliečiams.
LiCS įsipareigoja:
didinti žmonių suvokimą, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė;
sukurti arba atnaujinti pagrindinę kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išvystyta visuose Lietuvos regionuose, būtų prieinama kiekvienam piliečiui jo aplinkoje, sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį ugdymą, organizuoti visuotinį sportavimą ir vystyti mėgėjišką bei didelio meistriškumo sportą;
remti ir įgyvendinti viešosios-privačios partnerystės projektus, plečiant sporto infrastruktūros;
sukurti ir tobulinti horizontalią kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo sistemą, apimančią daugelį valstybės valdymo sričių bei savivaldybes, o taip pat plėtojančią bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir privačiu sportinės veiklos sektoriumi;?
rengti tiek specialistų, kad jų pakaktų augantiems kūno kultūros ir sporto poreikiams bei tarpinstitucinėms socialinėms programoms patenkinti;
siekti, kad darbdaviai dirbantiems sudarytų palankias sąlygas sportuoti, sukursime tokią įstatyminę bazę, kuri skatintų verslą remti sportą;
DĖMESYS APLINKOS APSAUGAI
LiCS įsipareigoja:
aplinkos apsaugą derinti su darnia urbanistine plėtra;
skatinti atsakingą gamtinių išteklių naudojimą, švarių ir tausojančių aplinką technologijų įdiegimas, atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, vandens, žemės, saulės) naudojimą;
efektyviai spręsti atliekų tvarkymo problemas, didelį dėmesį skiriant atliekų kiekio mažinimui bei perdirbimui;
pritaikyti ir puoselėti tausojamam naudojimui kultūros ir gamtos paveldo, parkų ir kraštovaizdžio savitumus, tinkamai tvarkyti miškus;
plėsti visuomenės švietimą ir ugdymą aplinkosaugos klausimais;
aprūpinti kokybišku geriamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo sistemomis;
panaikinti nepagrįstus veiklos apribojimus saugomose teritorijose, supaprastinti jų reglamentavimą;
peržiūrėti saugomų teritorijų kiekį, statusą ir paskirtą bei joms priskirtų plotų dydžių pagrįstumas ir atitiktį viešajam interesui;
atsinaujinantys ir vietos energijos šaltiniai Lietuvos elektros ir šilumos energijos gamyboje iki 2020 sudarys 60 proc. viso vartotojų ir pramonės poreikio;
parengti Klimato kaitos nacionalinę programą, joje numatant klimato kaitos sušvelninimo ir prisitaikymo priemones. Rengiant ir priimant atskirų šalies ūkio sektorių strateginius dokumentus ir jų vykdymo priemones – žemės ūkis, pramonė ir paslaugos, energetika, transportas, visuomenės sveikata, vanduo, žuvininkystė, ekosistemos ir biologinė įvairovė, moksliniai tyrimai, finansinės paslaugos ir draudimas, sanglaudos politika ir regioniniai fondai, teritorijų planavimas ir kt. – į juos įtraukti svarbiausias šios klimato kaitos programos nuostatas.
KOKYBIŠKAS IR PRIEINAMAS IŠSILAVINIMAS – PROTINGA LIETUVA
Šiuolaikiniame pasaulyje visuomenės konkurencingumą lemia žinios ir gebėjimas jas kūrybingai taikyti. Tobulinant Lietuvos švietimo sistemą svarbiausias uždavinys – ugdyti kiekvieno žmogaus gebėjimus taip, kad jis galėtų sėkmingai pasirinkti profesiją ir efektyviai taikyti turimas žinias bei įgytus įgūdžius. Kokybiškas išsilavinimas kiekvienam žmogui leidžia kuo geriau pritaikyti savo asmeninius gebėjimus, kelti savo ir savo šeimos gyvenimo lygį ir kartu kurti valstybės gerovę.
LiCS įsitikinusi, kad Lietuva privalo būti kūrybingų, išsilavinusių ir orių žmonių kraštas.
Mes manome, kad pagrindinės mokslo ir švietimo srities problemos šiandieninėje Lietuvoje yra šios:
mažas pedagogų darbo užmokestis;
nepakankamas mokymo programų orientavimas į asmenybės kūrybingumo ugdymą;
menkas valstybės dėmesys pasirenkant Lietuvos specializaciją naujausių technologijų ir fundamentalių tyrimų srityse.
LiCS švietime įsipareigoja:
2012 metais pedagogų atlyginimai taptų didesni už šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį;
peržiūrėti mokymo programas, sumažinti privalomus mokymosi krūvius mokyklose, akcentuoti kūrybingumo, kritinio mąstymo ir vertybinių nuostatų ugdymą;
sugriežtinti mokykloms skirtų mokinio krepšelio lėšų panaudojimo reglamentavimą;
įvesti elektroninį mokinio dienyną visose mokymo įstaigose;
decentralizuoti neformalaus ugdymo ir kultūrinės edukacijos krepšelį, kurį vaikai, tėvams pritarus, galės naudoti visose paslaugas siūlančiose institucijose ir organizacijose;
aplinkos lėšas skirti ne tik valstybinėms, bet ir nevyriausybinėms bei privačioms mokymo įstaigoms;
pradėti esminę mokyklų renovaciją, aprūpinimą kompiuteriais, užtikrinti interneto prieigą visoms mokykloms, lanksčiai naudojant viešo ir privataus sektoriaus partnerystę;
skiriant paramą prioritetą teikti institucijoms, turinčioms ilgalaikių socialinių partnerių tinklą;
valstybės finansavimas studijoms teikti asmenims atsižvelgiant į jų pažangumą. Kiekvienas norintis ir gebantis studijuoti galės palankiomis sąlygomis gauti valstybės remiamą paskolą, o gabiausieji studentai – stipendijas;
plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę mokyme;
aukštosioms mokykloms suteikti teisę pačioms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, savo vidaus struktūrą, personalo politiką, taip pat teisę disponuoti savo turtu;
diegti smurtą ir patyčias mažinančias prevencinių programas;
įmonėms ir organizacijoms, kurių personalas tikslingai renkasi studijų, perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo kursus, neapmokestinti šiems tikslams skiriamų lėšų.
LiCS moksle įsipareigoja:
inicijuoti Lietuvos prioritetų naujausių technologijų ir fundamentalių tyrimų srityse pasirinkimą;
valstybės lėšomis finansuoti mokslininkus, turinčius savo mokyklą (doktorantai) bei sutelktas tyrimų grupes, o ne finansuoti institucijas;
sudaryti “protų grąžinimo” fondą, skatinant talentingus mokslininkus dirbti Lietuvoje, lėšas skirstant atviro konkurso būdu;
skatinti Lietuvos mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą;
leisti aukštos kvalifikacijos tyrėjams ir dėstytojams – užsienio valstybių piliečiams – laisvai dirbti Lietuvoje.
GYVYBINGA KULTŪRA – DVASINGA LIETUVA
Šalies kultūros lygis ir intelektinis potencialas yra viena iš esminių visuomenės kūrybiškumo ir dinamiškumo prielaidų. Tai lemia valstybės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Pripažindama kiekvieno žmogaus kūrybinės saviraiškos laisvę, LiCS sieks įgyvendinti tokią kultūros politiką, kad Lietuvos kultūros lobiai būtų tausojami, gausinami ir, svarbiausia, prieinami visiems žmonėms.
LiCS įsipareigoja:
moksleivijai ir studentijai įdiegti „kultūros krepšelį“ – valstybės paramą, kurią bus galima išleisti tik kultūros srities prekėms ir paslaugoms;
kultūrą plėtoti išlaikant deramą pusiausvyrą, dėmesį skiriant tiek aukščiausio lygio profesionaliajam menui, tiek mėgėjų kūrybai;
siekti, kad kultūra taptų konkurencingo šalies verslo dalimi, o kultūros turizmas taptų svarbiu jo plėtros veiksniu;
didinti lėšų kultūrai skyrimo aiškumą ir skaidrumą;
skatinti tarptautinių fondų panaudojimą kultūros projektams;
pasiekti, jog Lietuvoje būtų pastatytas Ermitažo-Guggenheimo muziejus, ne tik leisiantis Lietuvos gyventojams susipažinti su pasaulinės kultūros lobynu, bet ir pritrauksiantis užsienio turistų srautus;
puoselėti etnokultūrą, skleisdami ją tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse;
bendradarbiauti su užsienio lietuvių kultūros organizacijomis, kultūros veikėjais ir kūrėjais;
skatinti vaikų ir jaunimo kūrybines iniciatyvas, ugdyti juos aktyviais kultūros dalyviais;
siekti, kad kalbos kultūra taptų neginčytinu valstybės ir visuomenės gyvenimo poreikiu ir prioritetu;
inicijuoti nemokamas muziejų lankymo dienas,
siekti, kad pramoniniai objektai būtų panaudojami kultūros industrijai ir kultūros projektams. Remti kultūros žiniasklaidą;
įdiegti „elektroninę kultūros kortelę“ ir taip skatinti konkurenciją kultūros sferoje;
skatinti filantropiją kultūroje ir mene;
remti tautinių bendrijų kultūrinę veiklą. Lietuva – visų joje gyvenančių tautų namai;
sudaryti sąlygas bibliotekų lankytojams naudotis ne tik bibliotekų fondais, o taip pat ir kompiuterizuotomis Lietuvos ir užsienio bibliotekų paslaugomis bei informacijos priemonėmis;
skirti bibliotekoms daugiau lėšų spaudiniams – knygoms, žurnalams, enciklopedijoms, albumams ir kitiems dokumentams įsigyti;
siekti, kad biblioteka taptų bendruomenės kultūros centru, rinkos sąlygomis sudarančiu galimybę nemokamai naudotis sukauptomis žiniomis, bendrauti, lankyti kultūros renginius;
didinti bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programos įgyvendinimo tempą.
MAŽIAU VALDŽIOS – EFEKTYVI LIETUVA
Sėkmingas įsiliejimas į Šengeno erdvę, kiti pokyčiai suteikia teigiamų postūmių Lietuvos ekonomikos plėtrai. Šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai tampa ir Lietuvos valstybės tarnybos bei viešųjų paslaugų sektoriaus permainų veiksniu. Deja, kokybišką viešųjų paslaugų teikimą varžo biurokratizmas, perteklinis reguliavimas, svarbių sprendimų vilkinimas, neracionalios valstybės valdymo išlaidos. LiCS požiūriu tai stabdo mūsų krašto raidą, skatina korupciją, žlugdo žmonių iniciatyvą ir pasitikėjimą savo valstybe.
Didžiausiais savo pasiekimais viešojo administravimo srityje LiCS laiko Lietuvos įsijungimą į Šengeno erdvę, pradėtą policijos reformą, „vieno langelio“ principo įdiegimą daugelyje LiCS valdomų savivaldybių ir pradėtą viešųjų paslaugų perkėlimą į e-erdvę.
Manome, kad viešojo administravimo sektoriuje pagrindinės problemos yra:
suvešėjęs biurokratizmas ir perdėtas reguliavimas, sudarantis palankias sąlygas valdininkų piktnaudžiavimui ir korupcijai;
neracionalus valdymui skirtų valstybės lėšų skirstymas;
nepakankamas viešųjų paslaugų perkėlimas į e-erdvę;
viešojo administravimo funkcijų dubliavimas.
LiCS įsipareigoja:
peržiūrėti kontrolės institucijų funkcijas ir sumažinti jų skaičių, nustatyti atsakomybę, numatant aiškius dėl jų veiklos padarytos turtinės žalos atlyginimo mechanizmus, mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tęsti „saulėlydžio“ komisijų veiklą;
nustatyti ir laikytis principo, kad ne pilietis įrodinėja pareigūno neteisumą, o kontrolės institucijos pareigūnas įrodo piliečio padarytą klaidą;
trumpinti laiką, per kurį būtų suteikiamos viešosios paslaugos- teikiamų klausimų svarstymo, derinimo, leidimų išdavimo ir kitų procedūrų terminai;
užtikriti, kad būtų galutinai ir visuotinai įgyvendintas “vieno langelio” principas aptarnaujant gyventojus ir verslo įmones valstybės institucijose
įdiegti veiksmingą valstybės tarnautojų skatinimo ir motyvacijos sistemą;
centralizuoti viešuosius pirkimus ir įsteigti Centrinę viešųjų pirkimų agentūrą, kuri atliks visus viešuosius pirkimus pagal savivaldybių, ministerijų ar kitų valstybės institucijų pavedimus, o taip pat vertins poreikius, vykdys kainų ir konkurencijos monitoringą, o visi duomenys bus laisvai prieinami internete;
kad valstybinės įstaigos taps tik e – paslaugų tiekėjomis ir pirkėjomis, o ne kūrėjomis;
bus paruoštas, priimtas ir pradėtas įgyvendinti Nacionalinis informacinių išteklių įstatymas;
sukurti integralią valstybės registrų sistemą ir įdiegti konkurenciją valstybės registrų duomenų teikimo rinkoje;
pasiekti, kad iš esmės visos valstybės institucijų teikiamos paslaugos būtų tiekiamos ir internetu;
garantuoti, kad kiekviena valstybės institucija sudarys galimybę kiekvienam suinteresuotam subjektui susipažinti su norima informacija (išskyrus įstatymų numatytus atvejus) ir pareikšti savo nuomonę;
priimdami sprendimus naudotis visuomenės apklausų, patariamųjų referendumų rezultatais; įdiegti elektroninių peticijų sistemą;
skelbti visų viešojo administravimo institucijų inicijuojamų teisės aktų projektus internete;
siekiant esminės žinių ekonomikos įtakos bendrojoje šalies ekonomikoje, inovatyvumo ir konkurencingumo globaliame pasaulyje didinimo, įkurti naują – Ateities ministeriją, kuri būtų atsakinga už žinių ekonomikos bei žinių visuomenės plėtrą, mokslo technologijų ir telekomunikacijų vystymasi bei inovacijas;
perduoti savivaldybėms apskričių funkcijas, apskritims paliekant tik regioninių projektų koordinavimą;
išplėsti savivaldybių teises, siekti vietos mokesčių įteisinimo;
įteisinti tiesioginius merų rinkimus, perskirstant savivaldybių tarybų ir merų funkcijas;
vykdyti apskričių funkcijų ir struktūrų reformą. Perduoti savivaldybėms žemės nuosavybės ir žemėtvarkos klausimus, užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą;
valstybės funkcijoms atlikti nereikalingą žemę perduoti savivaldybėms;
nustatyti aiškią ir skaidrią politinių partijų finansavimo tvarką, užtikrinti partijų pajamų ir išlaidų teisėtumo kontrolę. Piliečiams suteikti teisę dalį savo sumokamų mokesčių skirti politinėms partijoms.
SAUGUS ŽMOGUS IR JO TURTAS – SAUGI LIETUVA
Asmens teisių ir kiekvieno piliečio, jo turto saugumo užtikrinimas, garantuotas Konstitucija ir įstatymais, yra pagrindinė valstybės priedermė.
LiCS pagrindiniu savo pasiekimu šioje srityje laiko pradėtą policijos reformą ir atlyginimų pakėlimą teisėtvarkos pareigūnams.
LiCS įsipareigoja:
įgyvendinti Lietuvos policijos sistemos plėtros programą, užbaigti policijos reformą;
siekti, kad kiekvienas teisės pažeidimas būtų teisingai ištirtas, sankcija pažeidėjui neišvengiama, o nusikaltimų aukoms atlyginta žala;
sunkių nusikaltimų aukoms padaryta žala bus atlyginama valstybės lėšomis ir vėliau išieškoma iš nusikaltėlių;
teikti nemokamą psichologo pagalbą sunkių nusikaltimų aukoms ir jų šeimų nariams;
tęsti kovą su „karu keliuose“, atkurti kelių policiją;
garantuoti griežtą teisėsaugos institucijų ir specialiųjų tarnybų kontrolę, užkertant kelią piktnaudžiavimui, kišimuisi į privatų žmonių gyvenimą ir tiesioginei įtakai politiniams procesams;
remti bendruomenių ir vietos gyventojų iniciatyvas, dalyvaujant teisės pažeidimų prevencijoje – saugios kaimynystės, saugaus eismo, saugios mokyklos ir kt. programose;
įtraukti vietos gyventojus į nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos ir kontrolės – eismo saugumo, narkomanijos prevencijos, vagysčių ir plėšimų prevencijos ir kitų – programų kūrimą ir įgyvendinimą;
nustatyti naujus policijos rėmėjų teisinio statuso ir jų veiklos kriterijus;
siekti, kad reikšminga dalis viešosios tvarkos apsaugos ir visuomenės saugumo funkcijų būtų perduota privatiems ir savivaldybių subjektams;
sukurti privataus ir viešojo partnerystės modelį viešojo saugumo sistemoje, akcentuodami lygiateisį valstybės, privačių subjektų ir visuomenės institucijų dalyvavimą teikiant įvairaus lygio saugos paslaugas;
nustatyti vienodus kandidatų motyvavimo dirbti statutinėje tarnyboje principus, įsteigti policijos kolegiją;
išskirtinį dėmesį skirti kompleksinėms socialinėms, ekonominėms, teisinėms ir organizacinėms priemonėms kovai su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia migracija, nelegalia narkotikų ir ginklų prekyba, pinigų padirbinėjimu, kontrabanda;
sukurti veiksmingą vienkiemių apsaugos sistemą;
stiprinti savivaldybių vaidmenį viešosios tvarkos apsaugos ir saugios gyvenamosios aplinkos kūrime, remti jų pastangas kuriant viešosios tvarkos palaikymo padalinius ( savivaldybių policiją).
ATSAKINGA TEISĖKŪRA IR TEISĖTVARKA – TEISINGA LIETUVA
Nors įstatymai ir valstybės institucijos turi tarnauti žmogui, Lietuvos žmones piktina įstatymų gausa, nepaliaujama kaita ir neskaidrumas. Tai kyla dėl nepakankamo visuomenės įtraukimo į teisėkūros procesą, uždaros teismų sistemos, pernelyg sudėtingo, paprastam piliečiui sunkiai suvokiamo teisinio reglamentavimo.
LiCS įsipareigoja:
įdiegti internetinę teisinės konsultacijos sistemą;
suteikti galimybę kiekvienam Lietuvos piliečiui kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu;
plėsti mediacijos sistemą, kad už nesunkius nusikaltimus nebūtų taikomos kardomosios įkalinimo priemonės;
Teismų sistemą padaryti atvirą ir atskaitingą visuomenei. Visuomenės atstovai dalyvaus ir parenkant teisėjus, ir vertinant jų veiklą;
teismų sprendimus skelbiami internete vartotojui patogiu būdu;
kad teisėjai neturės teisinio imuniteto už savo administracinius ir kitus nusižengimus;
Įpareigojimus privatiems subjektams numatančių teisės aktų įsigaliojimo data nustatyti taip, kad jie turėtų visas galimybes pasirengti tuos aktus taikyti.
UŽSIENIO POLITIKA IR NACIONALINIS SAUGUMAS – AMBICINGA LIETUVA
Nuo mūsų pačių aktyvumo, principingumo ir išmanymo priklauso, kaip sėkmingai pasinaudosime su naryste NATO ir ES atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, kaip sugebėsime ginti savo nacionalinius interesus.
LiCS vienu didžiausių savo pasiekimų laiko įsiliejimą į Šengeno erdvę.
LiCS nuomone, aktualiausia šios dienos problema – aiškios, principingos, bet tuo pačiu ir lanksčios užsienio politikos įgyvendinimas. Lietuvos pozicijos Europos Sąjungoje bei santykiai su kaimynais turi būti paremti nacionaliniais interesais, geros kaimynystės, demokratinių vertybių, žmogaus teisių bei laisvių gerbimo principais, neginčijama pagarba valstybių suverenitetui.
LiCS nuomone valstybės užsienio politikos metodai turi kisti, akcentuojant ne tik Lietuvos požiūrio atskirais klausimais išsakymą, bet ir pasiūlymų kaip spręsti įvairias tarptautinio bendradarbiavimo problemas teikimas. Mes pasisakome už aktyvią, ambicingą Lietuvos užsienio politiką.
Manome, kad šiuo metu nėra tiesioginės karinės grėsmės nacionaliniam saugumui. Nė vienos valstybės nelaikome priešu. Tačiau esame įsitikinę, kad reikia periodiškai atlikti grėsmių įvertinimą, nes kintanti saugumo aplinka (terorizmas, prekyba žmonėmis ir narkotikais, organizuotas nusikalstamumas, nelegali migracija) gali sukelti naujus rizikos veiksnius, ir valstybė turi būti tinkamai pasirengusi juos sutikti.
Labai aktuali problema – aiškių santykių su išeivijos bendruomenėmis nustatymas, lietuvių bendruomenių integracija į valstybės gyvenimą. Mes visokeriopai remsime bendradarbiavimą su lietuvių bendruomenėmis užsienio šalyse ir sieksime, kad išvykusieji studijuoti ar dirbti į užsienį išlaikytų ryšius ne tik su artimaisiais, bet ir su savo valstybe. Remsime reemigracijos procesus.
LiCS įsipareigoja:
plėsti euroatlantinį bendradarbiavimą saugumo politikos srityje, plėtoti daugiašalį bei regioninį bendradarbiavimą. Prioritetas – gerai kaimynystei;
remti tolesnę NATO ir ES plėtrą, visų pirma siekiant Gruzijos, Ukrainos, Moldovos narystės;
remti bendros ES užsienio ir saugumo politikos iniciatyvas;
skatinti Lietuvos Respublikos valstybinių įstaigų ir visuomeninių organizacijų aktyvų dalyvavimą Europos Sąjungos institucijų veikloje;
skatinti ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą su Karaliaučiaus kraštu;
kuo greičiau pereiti nuo privalomąja tarnyba grindžiamos prie savanoriškos profesinės kariuomenės;
išlaikyti būtiną krašto apsaugos finansavimo lygį, siekti didesnio kariuomenės ir visos krašto apsaugos sistemos integralumo į visuomenę;
palaikyti tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą kovojant su nusikaltimais, skatinti naujas bendradarbiavimo formas tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių teisėsaugos institucijų;
pakeisti krizių valdymo sistemos organizavimo tvarką atsižvelgdami į ES valstybių patirtį šioje srityje;
vykdyti Lietuvos, aktyvios ir atsakingos NATO ir ES narės, pareigą padėti besivystančioms pasaulio šalims ir mažinti skurdą pasaulyje, užtikrinsime, kad laipsniškai didės jų paramai skiriami asignavimai. Parengsime ir įgyvendinsime programą leidžiančią Lietuvos piliečiams-savanoriams padirbėti humanitarinės pagalbos misijose. Vystomojo bendradarbiavimo politika bus skaidri, efektyvi, teiks Lietuvai pasididžiavimą, stiprins jos prestižą pasaulyje ir padės įsigyti draugų.
skirti ypatingą dėmesį nelegaliai migracijai suvaldyti.
Liberalų ir centro sąjunga kviečia kartu kurti geresnę Lietuvą!