Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitikime su Švedijos Karalystės ambasadore Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin aptarė esamus abiejų šalių ryšius vidaus reikalų srityje ir tolesnio bendradarbiavimo prioritetines kryptis.
Ministras S. Skvernelis pažymėjo, kad Švedija yra ne tik Lietuvos kaimynė, bet artimas partneris siekiant viešojo saugumo. „Šiuolaikinėje besikeičiančioje geopolitinėje situacijoje turime būti pasirengę naujiems iššūkiams, ieškoti naujų įrankių, ypač stiprinant nusikaltimų prevenciją ir užkertant kelią galimoms grėsmėms visuomenės saugumui“, – sakė ministras.
Ministras ir ambasadorė aptarė abiem šalims svarbius vidaus reikalų srities klausimus ir galimybes plėtoti bendradarbiavimą migracijos ir prieglobsčio, kovos su terorizmu ir terorizmo prevencijos, kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir prekyba žmonėmis srityse.
Pasak ambasadorės, migracijos ir prieglobsčio klausimai yra ypač aktualūs jos šaliai, nes Švedija – antra Europos Sąjungoje (po Vokietijos) pagal prieglobsčio prašytojų skaičių (2014 m. priėmė 81 tūkst. asmenų). Pasak ambasadorės, reikia ieškoti naujų metodų ir mechanizmų, kaip spręsti problemas, susijusias su vis didėjančiais pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srautais. Ir čia labai svarbi visų šalių bendra atsakomybė ir dalyvavimas pabėgėlių perkėlimo programose.
Susitikime taip pat buvo apsikeista nuomonėmis apie abiejose šalyse vykstančias teisėsaugos sistemų pertvarkas.
Ambasadorė C. Ruthström-Ruin trumpai pristatė Švedijoje vykdomą vieną didžiausių per pastaruosius dešimtmečius policijos sistemos reformą, kuria siekiama padidinti policijos veiklos efektyvumą, stiprinant centro lyderystę, gerinant sprendimų įgyvendinimą vietose bei mažinant tarpinių grandžių skaičių.
Ministras kalbėjo apie Lietuvos vidaus reikalų sistemos laukiančius iššūkius. „Siekiame visus vidaus reikalų sistemos tarnybų pajėgumus konsoliduoti ir panaudoti kuo racionaliau ir efektyviau. Kaimynų patirtis šioje srityje mums išties būtų labai naudinga. Procesas vyksta, bet norime orientuotis ne į procesą, o į rezultatus“, – sakė ministras.
Vienas iš prioritetinių iššūkių, ministro žodžiais, – sutvarkyti Lietuvos migracijos sistemos kontrolę ir sustiprinti sienos apsaugą, kad į Lietuvą, o per ją – ir į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių nepatektų pavojingi nusikaltėliai bei asmenys, kurie gali kelti grėsmę viešajam saugumui. „Situacija tokia, kad Lietuvos valstybės rytinė siena yra kartu ir Europos Sąjungos išorės siena. Ir mes turime padaryti viską, kad tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje žmonės jaustųsi saugūs. Kad asmenys, kurie kelia grėsmę, čia nepatektų“, – sakė ministras. Lietuvos sienos apsauga stiprinama dviem kryptimis: kaip apsauga nuo nelegalios migracijos, narkotikų, ginklų, kontrabandos srautų ir kaip pirma valstybės gynybos linija galimos grėsmės iš išorės atveju.
Ministro nuomone, sprendžiant viešojo saugumo užtikrinimo klausimus labai svarbu operatyviai keistis tarp šalių informacija bei koordinuoti bendrus veiksmus, ir žymus vaidmuo čia turėtų tekti Europolui ir Interpolui.
Susitikimo metu sutarta toliau plėtoti Lietuvos ir Švedijos teisėsaugos institucijų ryšius tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu Šiaurės Europos šalių bei Europos Sąjungos lygmeniu, keistis informacija bei koordinuoti veiksmus sprendžiant bendrus teisėsaugos tarnyboms tenkančius uždavinius.