Narystės ES kriterijai ir pagrindiniai principai
Europos Viršūnių Taryba 1992 m. vasario 7 d. savo susitikime Mastrichte (Nyderlandai) priėmė sprendimą sukurti Europos Sąjungą. Mastrichto sutartimi buvo patvirtinta Europos Sąjungos konstitucija. Pirmasis sutarties dokumentas apibūdina Europos Sąjungą, numato jos tikslus, inter alia, ekonominę ir pinigų sąjungą, įvedant vieningą valiutą. Taip pat numato bendrą užsienio ir saugumo politiką (nubrėžiant bendrą gynybos politiką), Sąjungos pilietybės įvedimą, bendradarbiavimą teisėtvarkos bei vidaus reikaluose, acquis communautaire išlaikymą bei subsidiarumo principo gerbimą.
Europos Sąjungos Sutarties 7a straipsnyje Sąjungos rinka apibūdinama kaip teritorija be sienų, kurioje užtikrinamas:
– Laisvas prekių judėjimas;
– Laisvas kapitalo judėjimas;
– Laisvas paslaugų judėjimas;
– Laisvas asmenų judėjimas.
Ši sutartis institucionalizuoja Europos Tarybą, kuri yra pakankamai įtakinga ir nubrėžia bendras politikos gaires, kuriose nurodoma, kad norinčios tapti Bendrijos nare valstybės vyriausybė turi būti sudaryta remiantis demokratijos principais ir pagrindine teise pripažinti Bendrijos teisę.
Europos Viršūnių Taryba 1993 m. birželio mėnesį savo susitikime Kopenhagoje nutarė, kad:
Asocijuotos šalys Vidurio ir Rytų Europoje
Asocijuotos šalys Vidurio ir Rytų Europoje, norinčios tapti Sąjungos narėmis, jomis ir taps. Tai įvyks tada, kai tik šalis bus pajėgi prisiimti narystės įsipareigojimus, t.y. kai tik joje bus tinkamos ekonominės ir politinės sąlygos. Narystė numato:
kad šalis kandidatė yra sukūrusi tvirtas institucijas, užtikrinančias demokratiją, teisės viešpatavimą, žmogaus teises bei pagarbą ir jų apsaugą;
kad joje veikia rinkos ekonomika ir kad ji yra pajėgi išlaikyti Sąjungoje esamą konkurencijos spaudimą bei rinkos reikalavimus;
kad ji gali prisiimti narystei būtinus įsipareigojimus, tarp jų ir politinės, ekonominės bei valiutų sąjungos reikalavimus.
Ekonominiai kriterijai yra šie:
funkcionali rinkos ekonomika;
sugebėjimas išlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą Sąjungos viduje.
Minėti kriterijai tarpusavyje susiję: funkcionali rinkos ekonomika lengviau išlaikys konkurencijos spaudimą ir Sąjungos narystės kontekste, funkcionali rinka yra vidaus rinka. Be integracijos į vidaus rinką narystė ES prarastų ekonominę reikšmę Lietuvai ir jos partneriams.
1995 m. gruodžio mėnesį Madride Europos Viršūnių Taryba nurodė, kad pasirengimo stojimui į Sąjungą kontekste būtina sudaryti sąlygas laipsniškai ir harmoningai narystės siekiančių šalių integracijai, ypač:
kuriant rinkos ekonomiką;
tobulinant šalių valdymo struktūrą ir užtikrinant administracinius gebėjimus įgyvendinti acquis (Acquis communautaire ES teisinė sistema), kuriant stabilią ekonominę ir valiutų aplinką.
Visi minėti principai atsispindi ES sutartyse:
EAPB – Europos anglių ir plieno bendrijos (ECSC – European coal and steal community), pasirašytos 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje;
Europos atominės energetikos bendrijos (Euratomo) ir EEB – Europos ekonominės Bendrijos (EEC – European Economic Community), pasirašytų 1957 m. kovo 25 d. Romoje;
Europos sąjungos sutartis (European Union), kitaip vadinama Mastrichto sutartimi, pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte, įsigaliojusi 1993 m. lapkričio 1 d.
Amsterdamo sutartis, pasirašyta 1997 m. birželio mėnesį Amsterdame, įsigaliojusi 1999 m.gegužės 1 d.
Pagrindiniai Lietuvos ES santykių instrumentai
Europos sutartis
Šiuo metu svarbiausias Europos Sąjungos Lietuvos santykius reglamentuojantis dokumentas: Europos (Asociuotos narystės) sutartis, pasirašyta 1995 m. birželio 12 d., įsigaliojusi 1998 m. vasario 1 d.
Europos Sutarties vykdymo priežiūros mechanizmas:
– Asociacijos Taryba – aukščiausia struktūra iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir ES šalių narių užsienio reikalų ministrų;
– Acociacijos Komitetas – sudaromas iš viceministrų lygio delegacijų;
– Asociacijos pakomitečiai – sudaromi ekspertų lygmens konsultacijoms.
Derybos dėl narystės Europos Sąjungoje
Ūkio ministerijos kuruojami derybiniai skyriai:
Laisvas prekių judėjimas
Įmonių teisė
Energetika
Pramonės politika
Mažos ir vidutinės įmonės
Stojimo partnerystė
Stojimo partnerystė – inicijuota ES po Liuksemburgo viršūnių susitikimo 1997 metais. Dokumentas, suderintas su Lietuvos Respublika, nustatė parengiamojo laikotarpio iki įstojant į ES prioritetus ir yra pagrindinių gairių bei bendradarbiavimo su ES, ruošiantis narystei, rinkinys. Ypač svarbi stojimo partnerystės sudėtinė dalis yra NAPP (Nacionalinė Acquis Priėmimo Programa).
Lietuvos Respublikos ūkio minsterija