Balandžio 26 d. Rumunijoje vykusiame NATO gynybos politikos direktorių susitikime konstatuota, jog Aljansas turi reformuotis, kad galėtų atsakyti į jam kylančias grėsmes tiek iš Rytų, tiek iš Pietų krypties. Susitikime svarstyta, kaip NATO turi pertvarkyti savo pajėgas, kad galėtų atremti Rusijos grėsmę ir užtikrinti kolektyvinį saugumą.
Susitikimo metu Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pabrėžė, kad Aljanso pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse yra esminis atgrasymo strategijos elementas.
„Baltijos šalių gynyba – tai nacionalinių kariuomenių stiprinimas, NATO pajėgų dislokavimas ir gebėjimas priimti pastiprinimus. Jeigu vienas iš šių elementų neveiks, susidursime su dideliais sunkumais atgrasant Rusiją”, – pabrėžė KAM gynybos politikos direktorius.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Alexanderio Vershbow nuomone, likus vos 70 dienų iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje reikia priimti esminius sprendimus dėl NATO atgrasymo ateities ir užtikrinti, kad šalys skirs pakankamai finansinių resursų jiems įgyvendinti.
2014 m. NATO valstybių vadovai paskelbė Gynybos finansavimo įsipareigojimą (angl. Defence Investment Pledge), kuriuo sutarė siekti bent 2 procentų nuo BVP gynybos finansavimo.
NATO gynybos politikos direktorių susitikimas – tai 28 NATO šalių aukšto lygio pareigūnų formatas, skirtas neformaliai apsikeisti nuomonėmis svarbiausiomis NATO darbotvarkės temomis. Šis susitikimas padės įgyvendinti 2014 m. Velse įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus.
2016 m. NATO viršūnių susitikimas vyks Lenkijos sostinėje Varšuvoje liepos pradžioje.