Transnacionalinis forumas Vilniuje
2026 m. sausio 16 d. Balstogės universiteto (Uniwersytet w Białymstoku, UwB) filialo rūmuose Vilniuje įvyko Transgraniczne Forum Nauka–Biznes–Samorząd – renginys, kuris dar kartą parodė, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionai turi ne tik bendrą istoriją, bet ir bendrą ateities viziją. Čia susitiko mokslo, verslo ir savivaldos atstovai, ieškantys praktinių būdų, kaip žinias paversti realiais projektais, naujomis partnerystėmis ir apčiuopiama regionų plėtra abipus sienos.
Forumą lydėjo aukšto lygio dalyvių dėmesys
Forumas Vilniuje sutraukė įspūdingą dalyvių ratą iš Lenkijos ir Lietuvos. Renginyje dalyvavo UwB rektorius prof. Mariusz Popławski, prorektorius dr hab. Tomasz Bajkowski, Vilniaus filialo dekanė dr hab. Urszula Wróblewska, Palenkės vaivadijos maršalka Łukasz Prokorym, Lietuvos garbės konsulas Lenkijoje Tomasz Kurciński, Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros (PAIH) Vilniaus biuro vadovas Mark Zinkevič, Balstogės prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Jarosław Antychowicz, UwB kancleris Tomasz Zalewski ir kiti partneriai. Toks dalyvių sąrašas rodo, kad forumas suvokiamas ne tik kaip akademinis renginys, bet kaip reali politinio, ekonominio ir socialinio dialogo platforma pasienio regionams.
Keturi diskusijų skydai – nuo strategijų iki inovacijų
Renginio programą sudarė keturi teminiai diskusijų skydai, kuriuose buvo kalbama apie tai, kas šiandien labiausiai rūpi pasienio regionams. Juose aptartos regionų raidos strategijos, tarpvalstybinio verslo bendradarbiavimo galimybės, mokslinių tyrimų komercinimas bei Europos Sąjungos ir regioninių fondų panaudojimas inovacijoms ir socialinėms iniciatyvoms stiprinti. Svarbu tai, kad diskusijos neapsiribojo deklaracijomis nes dalyviai kalbėjo apie konkrečius bendradarbiavimo modelius, projektų idėjas ir mechanizmus, kurie leistų mokslo žinias greičiau pasiekti verslo ir savivaldos lygmenis.
Mokslas, verslas ir savivaldaturi būti neatskiriama grandinė
Forumo metu ne kartą akcentuota mintis, kad tvarus pasienio regionų vystymasis neįmanomas be nuolatinio dialogo tarp universitetų, verslo ir savivaldos. Universitetai čia veikia kaip žinių centrai, galintys pasiūlyti tyrimais grįstus sprendimus, o verslas kaip inovacijų įgyvendintojas, tuo tarpu savivalda jau kaip erdvės ir sąlygų kūrėja, be kurios ilgalaikės iniciatyvos dažnai lieka tik popieriuje. Būtent tokie forumai padeda ne tik užmegzti naujus kontaktus, bet ir palaikyti gyvą ryšį tarp skirtingų institucijų, geriau suprasti vieniems kitų logiką, lūkesčius ir apribojimus, iš kurių gimsta realūs bendri projektai.
Nauji projektai ir partnerystės čia ir dabar
Šis forumas Vilniuje yra svarbus signalas, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas nėra vien gražiai skambantis terminas dokumentuose. Praktinis kontaktas, pokalbiai „akis į akį“ ir bendros diskusijos vienoje erdvėje sudaro sąlygas atsirasti naujoms iniciatyvoms mokslo, švietimo, verslo, kultūros ar net socialinės integracijos srityse. Tokie renginiai tampa dirva, kurioje gimsta idėjos apie bendrus tyrimų projektus, studentų ir dėstytojų mainus, verslo inkubavimo iniciatyvas ar infrastruktūros plėtrą visam pasienio regionui, o ne tik vienai savivaldybei.
Viešos informacijos trūkumas tai prarasta proga platesniam įsitraukimui
Vis dėlto, žvelgiant iš viešosios erdvės perspektyvos, galima pastebėti ir silpnąją pusę tai informacijos apie planuotą forumą prieš jam įvykstant nebuvo daug. Gaila, nes tokio lygio renginiai galėtų sudominti platesnį akademinės bendruomenės, studentų, nevyriausybinių organizacijų ir vietos verslo atstovų ratą, jei apie juos būtų plačiau ir aiškiau komunikuojama tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Sklandesnė komunikacija ne tik sustiprintų renginio matomumą, bet ir padidintų galimų partnerių bei dalyvių skaičių o tai reiškia daugiau idėjų, daugiau ryšių ir daugiau potencialių projektų ateityje.
Kodėl svarbu, kad tokie forumai vyktų kuo dažniau?
Nepaisant komunikacijos iššūkių, pats forumo faktas ir jo turinys vertintini itin pozityviai. Labai gerai, kad tokie forumai vyksta nes jie sukuria erdvę, kurioje susitinka skirtingos patirtys, interesai ir kompetencijos, o iš jų sąveikos gimsta nauji projektai, idėjos ir partnerystės, galinčios realiai pakeisti pasienio regionų veidą. Kuo dažniau tokie dialogo formatai bus organizuojami, tuo stipresnis bus pasitikėjimas tarp institucijų ir verslo, tuo lengviau bus spręsti bendras problemas – nuo jaunimo emigracijos ir darbo vietų stygiaus iki inovacijų diegimo ar socialinės atskirties mažinimo.
Transnacionalinis forumas „Mokslas–verslas–savivalda“ Vilniuje parodė, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionai turi potencialą veikti kaip vienas, tarpusavyje susijęs ir bendromis idėjomis grįstas organizmas. Belieka tikėtis, kad ateityje apie tokius renginius bus kalbama garsiau ir plačiau, o jų rezultatai virs ilgalaikėmis iniciatyvomis, kurios bus matomos ne tik konferencijų salėse, bet ir kasdieniame žmonių gyvenime.
Lietuvosvalstybe.com