Vėl artėjanti prie bankroto Graikija pirmadienio vakarą sulaukė euro zonos pažado per artimiausias dienas skirti dar penkis milijardus eurų. Parlamentas Atėnuose išvakarėse minimalia persvara priėmė pusmetį vėluojančias reformas ir, pasak euro zonos ministrų, tai atveria kelią išmokėti naują paskolos dalį.
Po dviejų savaičių žadama tartis su kitu skolintoju – Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Kol kas jo pozicijos aštriai skiriasi nuo Europos Sąjungos (ES) – fonas nenori gelbėti Graikijos, kol nebus plano mažinti ir jos skolų naštą.
„Neturėtume už gryną pinigą priimti, ką skelbia spauda. Turime sėsti ir nuodugniai išsiaiškinti, ką tai iš tiesų reiškia, o tada kalbėti apie esminius dalykus, pirmiausiai – dėl skolų naštos mažinimo“, – sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Nurašyti dalį rekordinės Europos Sąjungoje skolų naštos reikalauja TVF, grasindamas kitaip nedalyvauti skiriant naują paskolą Graikijai. Tačiau Vokietijos dešinieji visada buvo prieš Graikijos skolų nurašymą – juk ji gavo šešerių metų atleidimą nuo palūkanų.
„Ko nori TVF – tai viena. Dėl ko sutarėme mes – kas kita. O dar trečia – ką leidžia ES teisė. Viską sudėjus aiškėja, kad esame ten, kur buvome pernai“, – vardijo Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.
Tačiau pinigų Atėnams reikia jau dabar. Jau vėluoja atlyginimai, o liepą teks grąžinti pustrečio milijardo senų skolų. Tad ir vėl gresia bankrotas, o euro zonos finansų vadovas nežada greito sprendimo.
„Skolų nenurašysime. Visada galima kalbėtis apie grąžinimo terminus ir palūkanas. Pamėginsime pasiekti persilaužimą gegužės 24-ąją“, – pabrėžė Euro zonos finansų ministrų susitikimų pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas.
Bet jau ir šį neeilinį susitikimą Graikijos premjeras vadino lemiamu. Prieš pat jį, pusmetį vėluodamas, pirmadienio naktį užtikrino, kad visi valdančiosios partijos nariai – o jų trapi dauguma (vos du parlamentarai) – priimtų du skolintojams pažadėtus skaudžius įstatymus – apkarpyti pensijas bei pakelti jų įnašus ir padidinti mokesčius bei primesti juos ir skurdesniems gyventojams.
„Mes pasiryžę bet kokia kaina vėl pastatyti Graikiją ant kojų“, – po reformų patvirtinimo sakė Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras.
Geriau kelti mokesčius negu karpyti išlaidas, tikina A. Cipras, bet pasipiktinimas toks, kad profesinės sąjungos grasina išmesti joms priklausančius parlamentarus, antai premjerą – iš inžinierių sąjungos.
„Jūsų priemonės, deja, užritina antkapinį akmenį bet kokiam Graikijos ekonomikos augimui“, – priekaištavo „Naujosios demokratijos“ partijos pirmininkas Kiriakos Micotakis.
Pyktis buvo prasiveržęs už parlamento sienų. Riaušininkai apmėtė policiją padegamaisiais užtaisais. Pareigūnai atsakė triukšminėmis granatomis ir ašarinėmis dujomis. Devyni žmonės sulaikyti. Ašarinės dujos iš Sintagmos aikštės nuvijo čia nuo ryto protestavusius kairiuosius – tačiau ir jų, pavargusių ir netekusių vilties, mitingas nė iš tolo nepriminė ankstesnių protestų, buvo bent keturis kartus mažesnis už rudenines demonstracijas.
ES lyderiai sako, kad Atėnai iš esmės įvykdė pažadus skolintojams, bet TVF įžiūri esminių spragų. Jis ne tik reikalauja, kad bendrija mažintų skolų naštą Atėnams, bet ir netiki, kad pakaks vakarykščių žingsnių, kurie per porą metų sutaupytų per penkis milijardus eurų.
Graikijos ministras sako, kad dar daugiau karpymų nebus, nes jie sužlugdytų šalį. Tačiau fondas reikalauja sutaupyti dar daugiau nei tris milijardus – priimti įstatymus, kurie įsigaliotų automatiškai, jei paaiškėtų, kad Atėnai atsilieka nuo grafiko.
Graikija sako, kad tai neįmanoma pagal konstituciją. Bet tik radus išeitį iš aklavietės Atėnai gaus taip laukiamus penkis milijardus eurų iš pernai suderėtos 86 milijardų paskolos.