Valstybės tarnybos skaičiai: juos reikia mokėti interpretuoti

valstybes tarnyba

valstybes-tarnybaValstybės tarnybos dydis – nuolatinė diskusijų tema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tikriausiai nėra šalies, kurioje nebūtų svarstoma, ar tikrai valstybės tarnyba nėra per didelė, ar ne per brangiai kainuoja, ar pateisina žmonių lūkesčius. Ne išimtis ir Lietuva.„Ši diskusija yra visiškai normali. Ar galėtume Lietuvoje išsiversti su mažiau valstybės tarnautojų? Tikriausiai peržiūrėję įstaigų funkcijas ir atsisakę nebūtinų, supaprastinę veiklos procesus, tobulindami įstaigų vadybą bei tarnautojų kompetencijas galėtume turėti efektyvesnę ir mažesnę valstybės tarnybą. Visada galima dirbti geriau“, – sako Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius.

Šalių valstybės tarnybos sistemos sunkiai palyginamos

Dažnai visuomenė, žiniasklaida, politikai, svarstydami apie valstybės tarnybos dydį, pirmiausia lygina savo ir kaimyninių ar panašaus dydžio šalių tarnautojų skaičių. Visgi tai daryti reikia labai atsargiai, nes valstybės tarnybos skaičiai yra sunkiai palyginami tarpusavyje. Kiekvienos šalies viešojo valdymo sistema yra unikali, skiriasi valstybės tarnybos sąvoka, jai priskirtos funkcijos, valstybės tarnautojais laikomi skirtingą darbą dirbantys žmonės. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje valstybės tarnybos sąvoka itin plati – tarnautojais laikomi beveik visi viešojo sektoriaus darbuotojai. Danijoje, Vokietijoje, Italijoje valstybės tarnybai priskiriama dalis universitetų dėstytojų ir mokytojų. O štai kaimyninėje Latvijoje valstybės tarnautojais laikomi tik dirbantieji centrinio lygmens institucijose.

Dar viena problema – nėra galimybės palyginti valstybės tarnybos sistemų produktyvumo. „Klaida valdymo veiksmingumą ir efektyvumą vertinti atsižvelgiant tik į tarnautojų skaičių, – tvirtina prof. dr. Vainius Smalskys, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Viešojo administravimo instituto direktorius. Pavyzdžiui, jeigu kai kuriose šalyse  centriniame lygmenyje yra nedaug tarnautojų, greičiausiai tai reiškia, kad reikia nemažai įvairių viešųjų įstaigų, kurios vertina ir ekspertuoja teisės aktus ir sprendimus. Nedidelėje šalyje kaip Lietuva, nesant didelės konkurencijos, tokių ekspertų įkainiai būtų nemaži ir greičiausiai nepavyktų sutaupyti.“

Netgi tokių autoritetingų organizacijų kaip Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostat) pateikiami duomenys nėra vienareikšmiai. Neseniai spaudoje kilo diskusija dėl portale „Delfi“ paskelbto straipsnio, kurio autorė, remdamasi Eurostat duomenimis, tvirtino, kad  Lietuvoje centrinio lygmens institucijose valstybės tarnautojų yra 2,3 karto daugiau nei Estijoje ir net 3,7 karto daugiau nei Latvijoje: „2015-aisiais Lietuvoje buvo 16 143 tarnautojai, tuo tarpu Estijoje – 6934, Latvijoje – 4393“. O štai Latvijos Vyriausybė pateikia duomenis, kad šioje šalyje yra 11,7 tūkst. tarnautojų. Visi jie dirba centrinio lygmens institucijose, nes Latvijos savivaldybių darbuotojų statusas nėra priskiriamas valstybės tarnautojams. Akivaizdu, kad teikiant duomenis Eurostat į valstybės tarnybą buvo pasižiūrėta kitu kampu, centrinio lygmens tarnautojams selektyviai priskirta tik tam tikra dalis tarnautojų.

Tai pat lyginantieji Lietuvą su Latvija ir Estija turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Latvijoje gyventojų yra trečdaliu mažiau nei Lietuvoje, o Estijoje daugiau nei du kartus mažiau. Tai, be abejo, taip pat daro įtaką  tarnautojų korpuso dydžiui.
Suabejoti tokio valstybės tarnautojų skaičiaus lyginimo objektyvumu verčia ir Vokietijos pavyzdys. Eurostat duomenimis, čia centrinio lygmens institucijose dirba vos 15,4 tūkst. valstybės tarnautojų. Taigi mažiau nei Lietuvoje, kas sunkiai suvokiama, nes Vokietija turi vieną didžiausių biurokratinių aparatų Europoje.

Galbūt kiek patikimiau būtų lyginti dirbančiųjų viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo sektoriuje skaičius Europos Sąjungos šalyse narėse. Eurostat skaičiuoja, kad 2015 m. (III ketv.) Lietuvoje darbuotojai, dirbantys šiame sektoriuje, sudarė 2,78 proc. visų Lietuvos gyventojų. Europos Sąjungos 28 valstybių narių vidurkis – 2,96 proc. Latvijoje darbuotojai, dirbantys viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo srityje, 2015-aisiais sudarė 2,95 proc. visų Latvijos gyventojų, Estijoje –  atitinkamai 2,96 proc., Lenkijoje – 2,83 proc.

Viešasis sektorius – ne valstybės tarnyba

Daug painiavos įneša ir tai, kad žmonės neskiria, kas yra viešasis sektorius, o kas – valstybės tarnyba. Neretai neįsigilinus metamas žodis „valdininkas“, nesvarbu, ar kalbama apie valstybės tarnautoją, ar apie politiką, ar ligoninės direktorių, girininką ar kitą viešojo sektoriaus darbuotoją. Tad ir koks viešojo sektoriaus darbuotojas būtų sukėlęs pasipiktinimą, paprastai dėmė krenta ant valstybės tarnybos.
Tad kuo skiriasi valstybės tarnautojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai? Valstybės tarnautojai – tai viešojo valdymo funkcijas valstybės ar savivaldybių įstaigose atliekantys asmenys, kuriems keliami specifiniai reikalavimai (nepriekaištingos reputacijos, viešųjų interesų pirmenybės prieš privačius ir kt.), jie priimami į pareigas konkurso būdu, jų veikla griežčiau reglamentuota, apribota, taikoma griežtesnė atsakomybė.
Viešasis sektorius apima gerokai daugiau nei valstybės tarnyba – visas biudžetines ir nebiudžetines viešąjį interesą realizuojančias įstaigas: mokyklas, ligonines, bibliotekas, kultūros namus, muziejus, valstybės ir savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas, taip pat kariuomenę, politikus ir kt.

Centralizuotai duomenis apie valstybės tarnautojus nuo 2002 m. kaupia ir sistemina Valstybės tarnybos departamentas Valstybės tarnautojų registre. Jie yra laisvai prieinami valstybės tarnybos statistikos portale statistika.vtd.lt, kur juos bet kas gali peržiūrėti ir analizuoti įvairiais pjūviais.

O štai duomenų apie visą viešąjį sektorių, kuris daugiau ne 5 kartus didesnis ir brangiau kainuojantis už valstybės tarnybą, iki šiol niekas centralizuotai nekaupia, nėra jokio bendro registro, nesekama, mažėja jis ar didėja.

Kiek turime tarnautojų?

Lietuvos valstybės tarnybos statistikos portalo statistika.vtd.lt duomenimis, šiuo metu Lietuvos įstaigose ir institucijose dirba 27634 karjeros valstybės tarnautojai,  287 įstaigų vadovai, 909 politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai. Taip pat Lietuvoje yra 21545 statutiniai vidaus tarnybos, kalėjimų, muitinės ir krašto apsaugos tarnautojai.

Per pastaruosius metus Lietuvos valstybės tarnyba nors ir nežymiai, vis dėlto išaugo. Tačiau valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo įstaigose sumažėjo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį. Galima daryti prielaidą, kad įstaigoms iš naujo įvertinus kai kurių darbuotojų atliekamas funkcijas jų pareigybės buvo priskirtos valstybės tarnautojams.
Taip pat šiek tiek karjeros valstybės tarnautojų padaugėjo išstatutinus dalį įstaigose dirbusių statutinių tarnautojų – pavyzdžiui, policijos funkcijų nevykdantys policijos pareigūnai buvo priskirti karjeros valstybės tarnautojams.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *